Apsaugos tarnybų darbuotojų darbą reglamentuoja asmens ir turto saugos įstatymas. Pagal jį apsaugos darbuotojai turi turėti atitinkamą kvalifikaciją, kurią įgyja lankydami specialius kursus. Apsaugininkams būtina tinkama šiam darbui sveikata bei nepriekaištinga reputacija. Atitikusiems reikalavimus, policijos įstaigoje išduodamas asmens ir turto saugotojo pažymėjimas.
„Be šio pažymėjimo dirbti negali. Nebent apsaugos darbuotojais – stažuotojais, tačiau šalia jų privalo būti kvalifikuotas apsaugos darbuotojas. Vienas apsaugininkas be pažymėjimo dirbti negali,“ - teigia Asociacijos „Apsaugos verslo grupės" prezidentas Saulius Pridotkas.
Sulaikytojo negali apieškoti
Kvalifikaciją turintis apsaugos darbuotojas yra tinkamai psichologiškai pasiruošęs darbui ir turi teisę panaudoti specialiąsias priemones.
„Jos yra dujų balionėlis, guminė lazda, antrankiai ir šaunamasis ginklas. Gali vykdyti apsaugą su ginklu ar be jo, pagal ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą nustatyta kokį ginklą gali naudoti,“ - aiškina S. Pridotkas.
Šių specialiųjų priemonių apsaugos darbuotojams pakanka, tačiau darbo metu, sulaikę galimai nusikalstamą veiką padariusį asmenį, jie susiduria su keliomis problemos.
„Įstatymas numato teisę apsaugos darbuotojui atlikti nusikalstama veika įtariamojo asmens apžiūrą, tik gavus sulaikyto asmens raštišką sutikimą. Aš neabejoju, kad ir tuo metu (kai įvyko tragedija Klaipėdos „Akropolyje“ - aut. pastaba), tas žmogus buvo sulaikytas ir nuvestas į patalpą, kuriai taikomi specialūs reikalavimai: turi būti vaizdo stebėjimo kameros, ir joje sulaikytasis turi rašyti sutikimą, kad leidžia jį apžiūrėti. Tad iki tol, apsaugos darbuotojas neturėjo jokios teisės sulaikytojo apieškoti dėl galimų daiktų, kurie gali žaloti ar kelti grėsmę apsaugos darbuotojui. Tad ir šiuo atveju, laiku paimti peilio ar kito aštraus daikto, su kuriuo buvo įvykdytas nusikaltimas, apsaugos darbuotojas negalėjo,“ - aiškino S. Pridotkas.
Tuo tarpu sulaikymo metu, policijos pareigūnams, raštiško asmenų sutikimo dėl apieškojimo nereikia. Maža to, už policijos pareigūnų teisėtų nurodymų nevykdymą gresia atsakomybė, tačiau už asaugos darbuotojų nurodymą nevykdymą – atsakomybės nėra.
„Už apsaugos darbuotojų nurodymų nevykdymą nėra numatyta atsakomybė, kai tuo tarpu už policijos pareigūnų teisėtą nurodymą, ar netgi policijos rėmėjo nurodymo nevykdymą, yra numatyta atsakomybė,“ - dėstė S. Pridotkas.
Vagys jaučiasi nebaudžiami
„Jeigu tarkim prekybos centre padaroma vagystė iki 150 eurų, už ją nėra taikoma baudžiamoji atsakomybė. Taikoma administracinė atsakomybė. Tai reiškia, kad sulaikytam žmogui kviečiama policija, pareigūnai surašo protokolą, skiriama administracinė nuobauda ir jis išėjęs vėl gali toliau vogti. Jeigu vėl tas pats asmuo pagaunamas, procesas kartojamas, o tos kelios baudos – nėra apjungiamos į vieną. Tarkim, jeigu 2 kartus pavogė prekių po 80 eurų, tai jau būtų vagystė už 160 eurų. Tačiau kadangi baudos nėra apjungiamos, baudžiamoji atsakomybė jam nebus keliama. Vagys tai žino ir tuo naudojasi. Mes tai vadiname nebaudžiamumu,“ - tvirtina S. Pridotkas.
Maža to, ne visos skirtos baudos apmokamos.
„Gavę administracinę nuobaudą, pajamų negaunantys asmenys, tos baudos nė nemoka. Tad realiai jis yra nebaudžiamas. Teisinė aplinka yra problematiška. Padaryta liberali aplinka nebaudžiamumui. Vagys tą puikiai žino, yra tai „įvaldę“, ir tuo naudojasi. Maža to, ir pats visuomenės požiūris į apsaugos darbuotoją yra neigiamas. Dažnai jis laikomas kaip trukdytojas, o štai vagis – nekaltas žmogus, kuris pritrūko maisto,“ - aiškina S. Pridotkas.
Mažiausiai apmokama bei pavojingiausia veikla
Lietuvos darbo biržos duomenimis, 2017 metais apsaugos darbuotojams buvo registruota 1,7 tūkst. laisvų darbo vietų ir 2,9 tūkst. darbo ieškančių žmonių, norinčių tokį darbą dirbti.
„Dažniausiai siūlomas atlyginimas šios profesijos atstovams - apie 400 eurų. Beveik 60 proc. visų laisvų darbo vietų, kurioms buvo nurodytas atlyginimas, buvo iki 400 Eur., apie 28 proc. – nuo 401 iki 599 Eur., per 12 proc. – 600 Eur. ir daugiau,“ - tv3.lt teigė Lietuvos darbo biržos komunikacijos skyriaus vyr. specialistė, atstovė spaudai Milda Jankauskienė.
Tad dažniausiai, už pamaininį darbą, saugant įvairius objektus, žadamas atlygis siekia apie 361 eurą „į rankas“. Ne paslaptis, jog už tokį atlygį darbą renkasi studentai arba žmonės turintys kitą darbą.
„Šiai dienai, saugos darbuotojų sektorius priartinamas statybų sektoriui: tai pati nesaugiausia vieta ir mokami mažiausi atlyginimai, lyginant su kitomis veiklos rūšimis. Be to, saugos sektorius yra labiausiai neapsaugotas,“ - įsitikinęs Lietuvos paslaugų sferos darbuotojų profesinė sąjungos pirmininkas - Aleksandras Posochovas.
Pasak pašnekovo, apsaugos darbuotojai kone kasdien susiduria su neigiamos reputacijos žmonėmis. Juos sulaikant, apsaugininkai negali naudoti fizinių ar smurtinių veiksmų. Na, o patys nuo sulaikytųjų nukenčia. „Jiems liepiama veikti nepanaudojant smurtinių, fizinių veiksnių. Dažnai būna taip, jeigu apsaugos darbuotojas panaudoja fizinę jėgą, iškart būna teisminiai procesai, kurie dažniausiai baigiasi ne darbuotojo naudai. Juk tai yra privačių firmų darbuotojai,“ - aiškino A. Posochovas.
Siekiant sukurti geresnes darbo sąlygas, A. Posochovas, apsaugos darbuotojus ragina jungtis į profesinę sąjungą.
„Nelaimių apsaugos darbuotojai dažnai neišvengia. Atsitinka daug nelaimių, pavyzdžiui, kartą darbuotojas žuvo saugant sandėlį, nes ant jo užkrito krovinys. Šioje sistemoje nėra tvarkos. Kad ji įsivyrautų, visų pirma reikia tinkamo darbuotojų atstovavimo dėl geresnių darbo sąlygų. Nesuvokiama ir darbdavių pozicija, kurie kovoja prieš profsąjungas. Juk būtų galima parengti šakinę kolektyvinę sutartį, kur bent minimalios sąlygos būtų numatytos. Kartu tai sumažintų ir piniginę konkurenciją tarp įmonių, o svarbiausia – darbuotojų apsauga būtų padidinta,“ - įsitikinęs A. Posochovas.
