Lenkų grupė „Bester quartet“, jau pakerėjusi viso pasaulio klausytojus prestižinėse salėse, XII tarptautiniame akordeono festivalyje pristatys stilistinėmis avantiūromis išsiskiriančią programą.
Įkurtas 1997m. jauno talentingo akordeonisto Jaroslavo Besterio ir per labai trumpą laiką išgarsėjęs lenkų kvartetas Cracow Klezmer Band taip išplėtė stilistines atliekamos muzikos ribas, kad jiems teko pakeisti ansamblio pavadinimą - nuo 2007 m. jie vadinasi „Bester Quartet“.
Kritikai šią grupę vadina savotišku fenomenu pasaulinėje muzikos rinkoje. Ansamblio skiriamasis ženklas - nepaprastai plataus stilistinio diapazono muzika, sugėrusi išskirtinius klasikinės, džiazo ir avangardinės muzikos elementus, geriausius šiuolaikinės kamerinės muzikos pasiekimus, iš kurių improvizuojant gimsta unikalios instrumentinės formos.
Kurdami naują repertuarą, pagrįstą daugiausiai savomis kompozicijomis ar specialiai tokios sudėties ansambliams sukurtomis aranžuotėmis, kvarteto nariai pelno vis didesnį publikos pripažinimą.
„Bester quartet“ įrašė daug savo muzikos radijo ir TV fondams įvairiose pasaulio šalyse. Kvartetas bendradarbiavo su John Zorn, Tomasz Stanko, Grażyna Auguścik, John McLean, Don Byron, Frank London, Jorgos Skolias, Aaron Alexander ir kitais. Kolektyvas grojo daugybėje prestižinių pasaulio salių Austrijoje, Belgijoje, Čekijoje, Estijoje, Italijoje, JAV, Kanadoje, Lenkijoje, Olandijoje, Prancūzijoje, Suomijoje, Švedijoje, Šveicarijoje, Taivanyje, Ukrainoje, Vengrijoje ir Vokietijoje. Ilgalaikį bendradarbiavimą su legendiniu Johnu Zornu vainikavo šeši prestižiniu Niujorko Tzadik leidybos ženklu pažymėti kvarteto albumai.
Ansamblio įkūrėjas ir variklis akordeonistas Jaroslawas Besteris, anot „The Wire“, „perėmė iš Astoro Piazzollos tango nuevo metodą ir panaudojo jį savo kompozicijose, grindžiamose žydų motyvais.“ Todėl „avangardo popiežiumi“ vadinamas Johnas Zornas „apibūdino jų grojimo stilių kaip „Taraf de Haiduks“ (žinomo rumunų ansamblio, grojančio klezmerio-čigonišku stiliumi) susitikimą su Astoru Piazzolla.“ („Jazz Forum“).
„Bester Quartet“ – „viena ypatingiausių pasaulio naujųjų klezmerio grupių, talentingai suderinanti senąjį ir naująjį pasaulį, beveik išnykusią kultūrą su gyvybinga prikeltąja.“ („Eyal Hareuveni Discuss“). Apie „Bester Quartet“ invaziją į Vakarų pasaulį spauda rašo taip: „Tegul ir ten muzika sujaudina ir priverčia verkti sielas, kuriose apsigyvens neišdildomas liūdesys.“ („Tygodnik Powszechny“).
Lapkričio 14 d., 19 val. skambėsiančio koncerto programoje vyraus Jaroslawo Besterio ir Johno Zorno kūriniai. Spaudos atsiliepimai: Jazz-Forum: „... Keturi muzikantai iš Krokuvos (tiksliau sakant, vienas iš jų- ukrainietis) demonstruoja savo klasę..<...>.Muzikinės idiš kultūros čia yra mažiausiai. Klezmerizmas šio ansamblio muzikantams yra daugiau vidinis išgyvenimas nei prisirišimas prie konkrečios liaudiškos muzikos. Todėl tai ne taikomoji klezmerių muzika, o meninė: viešpatauja improvizacijos gaivališkumas (tačiau improvizacijos kruopščiai paruoštos) - šokių ritmai, bet ne šokiams, o klausymui. Visų plokštelės kūrinių autorius (išskyrus kelias aranžuotas žydų ir balkanų melodijas) yra J.Bester.“ Machina: „... Krokuvos kvarteto debiutas ekskliuzyviniame Niujorko leidyklos „Tzadik“ projekte yra analogų neturintis, beprecendentinis įvykis. Albumas, priklausantis ciklui „Radikali žydų kultūra“, atrodo labai neblogai šalia kitų šio ciklo etninių plokštelių.
CKB šiame albume sukuria Galicijos (teritorijos nuo vakarų Ukrainos Lvovo iki pietryčių Lenkijos) atmosferą, kupiną nostalgiško grožio. Į klezmerių muzikos gijas įsipina čigoniškos melodijos, o šiam skambėjimui visumos suteikia smuiko ir akordeono tonai. Ir tai nėra naivi stilizacija –muzikantų kompetencija užtikrina, jog net neoklezmerių muzikos fanai, išlepinti drąsių Niujorko ansamblių pasiekimų, nenuobodžiaus.“ Audio: „ ...Tas grojimo būdas susikūrė amžių gelmėse, klajojant žydų muzikantams per lenkų, vakarų Ukrainos (Galicijos), vengrų, balkanų žemes. Klezmeriai, pritardami iškilmėms, šokiams, linksmybėms, išsaugojo dvasinį bendrumą su Artimųjų Rytų muzikine kultūra, iš kur kažkada ir pradėjo savo kelionę po pasaulį. Dėl ekonominių priežasčių ir persekiojimų daugelis žydų XX a. pradžioje emigravo į JAV ir jų muzika ten patyrė svingo ir diksilendo įtaką. Visa tai liudija, jog klezmerizmas turi savyje kažką betarpiško, griebiančio už širdies, šildančio sielą, pripildančio džiaugsmu ir optimizmu, tai yra melodinga, dažnai improvizacinė muzika, tačiau be tuščių efektų.“
