Niekada gyvenime operacijų neturėjęs sportininkas gegužės viduryje skubos tvarka pirmą kartą gulėsi ant operacinio stalo. Kalbėdamas apie tai D.Petrikauskas neslepia, kad būta didelės panikos.
„Žinojau, kad turiu išvaržą. Man dažnai skaudėdavo nugarą. Šį pavasarį pasidariau magnetinį rezonansą, kuris bylojo – išvarža yra stipriai padidėjusi. Tačiau jaučiausi neblogai. Tačiau vieną rytą atsikėlęs ir lipdamas iš lovos nukritau ant žemės – visiškai nebevaldžiau kojų. Skausmas buvo toks, kad net rėkiau ir verkiau. Išsikviečiau greitąją, man suleido vaistus. Kitą dieną nuvykus į Kauno kliniką, gydytojai nusprendė kuo skubiau operuoti, todėl chirurgai iškviesti po darbo valandų. Čia buvo labai svarbus laikas, nes su kiekviena minute kojos turėjo vis mažesnį šansą atsigauti“, – tuomet dalinosi Darius.
Dabar tamsiausios akimirkos jau praeityje, o kitą mėnesį pašnekovo laukia reabilitacija. Nors jis, net ir stovėdamas, kol kas pilnai kojų nejaučia, jį prižiūrintys specialistai teikia daug vilčių – D. Petrikausko sveikata pasitaisys.
Iki operacijos itin aktyviai dirbęs tituluotas sportininkas tempą buvo priverstas sulėtinti, nors treniruotes, į kurias jį gulintį nuveža bei parveža žmona Ieva, veda. Mat, kyokushin karate klubo „Energijos smūgis“ įkūrėjo ir trenerio auklėtiniai birželio 24 – 25 dienomis dalyvaus Europos čempionate Vengrijoje. Iš viso Lietuvą skirtingose svorio kategorijose atstovaus daugiau nei 70 sportininkų. Pagal vyksiančių kovoti į Europos čempionatą dalyvių skaičių „Energijos smūgis“ yra trečioje vietoje iš visų Lietuvos klubų.
Taisyklės numato, kad dėl geriausiųjų Europoje titulų grumiasi tie, kurie savo šalies čempionatuose užima pirmą bei antrą vietas.
Lietuvoje yra 64 kyokushin karate klubai, todėl konkurencija tarp sportininkų – didžiulė.
„Mums didelis pasiekimas į Vengriją deleguoti net penkis sportininkus“, – savo auklėtiniais didžiuojasi D. Petrikauskas.
Tam, kad kyokushin karate pasiektum aukštumų, anot jo, reikia ne tik geros technikos, bet ir ištvermės. Įprastai varžybose, kurios rengiamos kas mėnesį, kovai prireikia tris kartus trumpesnio laiko nei pasirodant čempionate.
„Todėl tenka daug treniruotis, net ir savaitgaliais. Man patinka toks užimtumas. Kitaip nė nemokėčiau gyventi“, – sako D. Petrikauskas.
Į Vengriją auklėtinius treneris taip pat lydės. Tačiau šįsyk kelionė bus neįprasta – kadangi skristi lėktuvu pašnekovas negali dėl medikų draudimo, jį į svečią šalį automobiliu pristatys mylima moteris.
„Esu nuo jos priklausomas ir dėkingas už begalinį rūpestį ir supratimą. Dabar man, galima sakyti, yra priverstinės, nors ir ne blogiausios atostogos. Jei būtų žiema, judėti bei apsitarnauti taptų sudėtingiau“, – neabejoja D. Petrikauskas.