Venecijos „Umana Reyer“ klubo lyderis traumą patyrė Italijos pirmenybių rungtynėse prieš Milano „Olimpia“ ekipą. Iš pradžių buvo manoma, kad jam plyšo kryžminiai kelio raiščiai, vėliau diagnozė patikslinta - trūko savasis girnelės raištis.
Praėjusį ketvirtadienį krepšininkas buvo operuotas Kauno „Ortopedijos technika“ klinikoje, operaciją atliko patyręs profesorius Rimtautas Gudas. Jis prikėlė ne vieną krepšininką po itin skaudžių traumų.
„Pažinojau kitus lietuvius, kurie darėsi operacijas pas R.Gudą ir liko labai patenkinti, gyrė jį. Lietuvoje lengviau susikalbėti, Italijoje vienas kitas daktaras gali nekalbėti angliškai, o juk vis medicininiai terminai... Lietuvoje viskas lengviau ir geriau. O ir reabilitaciją atliksiu pas rinktinės gydytojus“, - kodėl pasirinko būtent Lietuvą ir Kauną operacijai tv3.lt pasakojo G.Orelikas.
Dabar jis prikaustytas prie lovos - beveik mėnesį negalės lankstyti kojos, atsidūrusios specialiame įtvare. Krepšininkas šiek tiek prasivaikšto namuose, bet daugiausiai laiko praleidžia stebėdamas krepšinio rungtynes ir žiūrėdamas serialus.
Lietuvoje jis praleis mažiausiai tris mėnesius.
„Jeigu viskas bus gerai, bandysiu kalbėtis su klubu, kad leistų likti toliau ir tęsti reabilitaciją čia“, - vylėsi puolėjas.
Po 14,9 taško (54 proc. dvitaškių, 41 proc. tritaškių) ir 4,9 atkovoto kamuolio Italijoje rinkusiam lietuviui trauma tapo savotišku priminimu, kad derėtų labiau rūpintis kūnu.
„Pradžioje tikrai buvo sunku. Ir dabar dar nelengva, bet susitaikai su tuo. Tokios traumos daug ką pamoko gyvenime, daug ką apgalvoji, ką blogai darei karjeroje, kad taip atsitiko.
Žinote kaip būna, kad kažką šiek tiek skauda, bet galvoji „ai, nesvarbu“. Reikia daugiau save prižiūrėti - kojas, nugarą, kelius, čiurnas.. viską. Kuo geriau prižiūrėsi save, tuo ilgiau galėsi žaisti.
Buvo geras priminimas“, - tv3.lt pripažino G.Orelikas.
Krepšininkui Italijoje viskas klostėsi nuostabiai - ekipa žaidė gerai, miestas ir vietinis maistas patiko, treneris pasitikėjo. Kaip sako pats žaidėjas - daugiau nėra ko norėti.
G.Orelikas puikiai sutarė ne tik su treneriu Walteriu de Raffaele, bet klubo direktoriais, vietiniais sirgaliais. Todėl dabar stebėti rungtynes iš šalies yra dar sunkiau. Sunku ir dėl to, kad be lietuvio Venecijos klubas kol kas neatpažįstamas - patyrė po pralaimėjimą Italijoje ir FIBA Čempionų lygoje, pelnydami vos po 67 ir 63 taškus.
Įprastiniai vidurkiai šiose pirmenybėse - 80,6 ir 80,8 taško.
„Žiūrėjau keletą rungtynių, kurias pralošė. Žaidimas visai ne toks, kokį mes demonstravome. Pasikalbu su treneriu, palaikau ryšius.
Pamenu, kad net kai reikėdavo praleisti vienerias rungtynes dėl mikrotraumos.. Sėdi ant suoliuko.. Manau, kad visi krepšininkai nori eiti į aikštę ir padėti komandos draugams. Sunku. Tikrai sunku“, - priėmęs neįprastą vaizdą viską stebėti iš šalies pripažino puolėjas.
Ne vien Venecijos klubui sunku be G.Oreliko - jo trūks ir Lietuvos rinktinei, kai vasarį vyks antrasis FIBA atrankų į pasaulio krepšinio pirmenybes langas.
Nacionalinei komandai jis tikrai negalės padėti ir birželį, per dar vieną atrankos langą. Nežinia, ir kur žais kitame sezone, nes sutartis su „Umane Reyer“ galioja tik šiam sezonui. O paskutiniais metais lietuvis vis kilo karjeros laiptais ir buvo realu, kad po šio sezono jis atsidurtų dar stipresnėje komandoje.
„Gal jie norės manęs ir liksiu dar bent metams. Tas ir blogiausia, kad kyli laiptais aukštyn ir tada užsibraukia tokia linija. Reikės viską sutvirtinti ir tapti geresniu. Skaudu, kad sieki kažko ir atrodo, kad būtum dar daugiau pasiekęs. Bet nereikia nusiminti - gyvenimas duoda iššūkius, kad vėliau būtų geriau“, - įsitikinęs G.Orelikas.
