Lygiai prieš ketverius metus prie Seimo surengtas mitingas baigėsi riaušėmis. Tada nukentėjo 38 žmonės, o į policijos komisariatus buvo pristatytas 151 asmuo. Net 54 iš jų buvo nustatytas girtumas.
Apie Sausio 16-sios įvykius Balsas.lt kalbasi su vidaus tarnybos generolu, Viešojo saugumo tarnybos (VST) vadu Sergejumi Madalovu, VST Valdymo tarnybos viršininku Sauliumi Umbrusevičiumi, VST vado pavaduotoju Jonu Zautra ir VST Teisės ir vidaus tyrimų skyriaus viršininku Vyčiu Kisieliumi.
Koks buvo prie Seimo susirinkusios minios nusiteikimas prieš VST pareigūnus?
J. Zautra: „Pareigūnams iš tikrųjų buvo sunku ne tiek fiziškai, kiek psichologiškai. Jiems teko reaguoti į įvairiausius dirgiklius. Visi į mus žiūrėjo, laidė replikas. Vieni už, kiti prieš. Vieni sakė, kodėl jūs taip darote, kiti sakė, kodėl apskritai nieko nedarote. Jūs tokie, jūs kitokie.
Todėl stengiamės mūsų pareigūnus parengti tokioms provokacijoms. Pagal nukentėjusių žmonių skaičių, galima sakyti, kad pareigūnai tinkamai susitvarkė su užduotimis. Buvo išnaudota daug specialiųjų priemonių, todėl mažas nukentėjusiųjų skaičius – rodė operacijos sėkmę.
Bendravome su specialistais iš Prancūzijos. Jiems pristatėme visą įvykį. Jie išanalizavo visą medžiagą ir pagyrė, kad pavyko puikiai susitvarkyti. Prancūzijoje tokiu atveju būtų buvę gerokai daugiau sužalotų žmonių.
Jie naudoja didesnį specialiųjų priemonių kiekį. Ir elgiasi gerokai radikaliau. Bet mes neturime tokių priemonių, todėl dirbame su tuo, ką turime. Privalome užtikrinti tvarką taip, kaip įpareigoja įstatymai.
Mes negalėjome palaikyti nė vienos pusės, priešingu atveju, būtų įsivelta į chaosą, kuris nieko gero neduoda. Pažiūrėkite, kaip riaušės malšinamos Egipte. Ten iš viso nėra tvarkos.“
Kokias individualias VST klaidas galėtumėte įvardyti malšinant Sausio 16-sios riaušes?
J. Zautra: „Analizavome kiekvieno pareigūno individualius veiksmus. Galbūt kažką reikėjo padaryti kitaip. Bet įvardyti, kad iš esmės buvo elgiamasi neteisingai – negalima. Mes neleidome įsivyrauti chaosui, panaudojome minimaliai specialiųjų priemonių, nukentėjusių buvo nedaug.“
S. Madalovas: „Padarėme vieną svarbią išvadą dėl specialiųjų priemonių. Nuolat sakoma, kad S. Madalovas labai nori vandens patrankos. Europoje mes vieninteliai neturime tokios priemonės, bet asmeniškai pats niekada nesakiau, kad mums tos patrankos reikia. Kodėl?
Vandens patranka yra efektyvi priemonė, bet taip pat ji labai pavojinga. Malšinant riaušes, vandens patranka yra efektyvi priemonė, bet tada dažniausiai nukenčia daug žmonių. Pasaulyje pasitaikė tokių atvejų, kai su šia specialiąja priemone buvo sunkiai sužaloti žmonės.“
S. Umbrusevičius: „Radome saugesnę alternatyvą vandens patrankoms. Mums pasiūlė tokius dujų balionėlius, kurių kaina yra prieinama valstybei. Turime efektyvių priemonių, kurios yra gana saugios riaušininkų atžvilgiu.
Jos veikia efektyviai, tačiau ilgalaikio sveikatos sutrikimo nesukelia. Trumpalaikis poveikis būna plaučiams, akims, nervų sistemai, bet tik tiek. Visos viešosios tvarkos atkūrimo operacijos daugiausia atliekamos su dujomis. Jeigu būtų naudotos guminės lazdos sužalojimų būtų buvę gerokai daugiau.
Kontaktas su žmonėmis buvo tik sulaikymo metu, kai norint uždėti antrankius teko užlaužti rankas. Vieną kartą buvo panaudotas elektrošokas. Viskas, daugiau pavyko išlaikyti atstumą.“
Teigta, kad policijos ir VST pareigūnų veiksmai provokavo riaušes. Kaip įvertintumėte tokius teiginius?
S. Madalovas: „Ką mes galėjome provokuoti? Po mitingo visi sakė, kad mane reikia paduoti į teismą, nes esą aš daviau įsakymą šaudyti, gaudyti. Bet tik vėliau visi suprato, kad manęs net nebuvo Vilniuje.
Tada viskas nurimo. Tokie teiginiai, o ne mūsų pareigūnų veiksmai yra provokacija. Mūsų žmonės stovėjo prie Seimo, jiems buvo duotas įsakymas, prieš tai buvo įvestas planas „Vėtra“. Tą planą įvedė policijos atstovas.
Kai jis priėmė sprendimą, jau buvo susibūrę žmonės. Neturėjome galimybės išsirikiuoti ir pasiruošti. Pavyzdžiui, Kaune buvo visiškai kitaip viskas organizuojama. Ten iš anksto stovėjo policijos žmonės, VST pareigūnai.
Vilniuje žmonės pamatė, kad yra silpnai pasiruošta Seimo apsaugai. Būtent tada atsirado provokatorių, kurie pakurstė nusikalstamus veiksmus.“
S. Umbrusevičius: „Būtų viskas buvę paprasčiau, jeigu pareigūnai tada būtų galėję atskirti, kurie asmenys kelia sumaištį, o kurie yra neutralūs arba taikiai nusiteikę. Pareigūnai atsidūrė nepavydėtinoje situacijoje, kai riaušininkai įsimaišė į niekuo dėtą minią.
Pavyzdžiui, mūsų pajėgos išsirikiavo, o jiems už nugarų vaikščiojo žmonės. Prancūzai paklausė, kodėl pas jus už nugaros žmonės vaikšto. Kai eina jų pajėgos, tada pašalinių už nugaros nelieka. Paaiškinome, kad tiesiog buvo nenorima suteikti pagrindo naujiems konfliktams.
Todėl privalėjome vizualiai atskirti, kuris žmogus pavojingas, o kuris nenusiteikęs agresyviai. Vietoje dirbę pareigūnai turėjo nuspręsti – sulaikyti žmogų ar jo neliesti. Tokia užduotis yra labai sudėtinga.
Dar vienas epizodas, kurį prisimenu. Mūsų pajėgos stovi rezerve, kol kas nėra paskelbtas planas „Vėtra“. Eina pro šalį senyva moteris ir klausia, štai daužo langus, kodėl nieko nedarote? Mūsų pareigūnai nieko negali jai atsakyti, nes to reikalauja esama tvarka.“
Kaip tokiose ekstremaliose situacijose pareigūnams pavyksta išlaikyti šaltą protą?
S. Madalovas: „Visur turi dirbti profesionalai. Todėl mes stengiamės paruošti darbuotojus tiek fiziškai, tiek psichologiškai. Daugiausia nuo psichologinio paruošimo priklauso, kaip pareigūnas reaguoja ekstremalioje situacijoje. VST turi savo funkcijas, kurių pagrindu remiantis yra ruošiami profesionalai.“
Po riaušių malšinimo užsiminta, kad VST pareigūnams prireikė psichologų pagalbos. Galbūt atsirado pareigūnų, kurie panoro palikti tarnybą?
S. Madalovas: „Tarnybą norinčių palikti pareigūnų neatsirado. Psichologinė pagalba buvo reikalinga nusiraminti. Pareigūnams buvo paaiškinta, kad jie elgėsi teisingai ir nieko blogo nepadarė. Supraskite, žmonėms pirmą kartą teko dalyvauti tokiose riaušėse.“
Taip pat visuomenės lūpose buvo linksniuojami žodžiai: „Savi šaudė į savus.“ Ką dėl to galėtumėte pasakyti?
V. Kisielius: „Pradėkime nuo to, kad reikėjo rasti tą raganą, kurią iš karto norėta sudeginti ant laužo. Todėl pradėti klausinėti, kas įsakė šaudyti? Po to, tas šaudymas guminėmis kulkomis, vertinant teisiškai, yra specialioji priemonė. Lygiai tokia pati, kaip guminės lazdos ar dujos.
Po tų įvykių buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas. Prokurorai tyrė ne tik riaušininkų veiksmus, bet ir mūsų pareigūnų elgesį. Priimtas sprendimas, kad VST pareigūnai veiksmai buvo teisėti. Suprantama, kad toks sprendimas buvo skundžiamas visose instancijose. Bet sprendimas liko nepakeistas.“
