Po mačo vykusioje spaudos konferencijoje „Ryto“ vyriausiasis treneris Giedrius Žibėnas sakė, kad rungtynės buvo įtemptos dėl priešininkų komandos specifikos.
„Manau, kad daug geriau kontroliavome antrąją rungtynių pusę, o ypač jų lyderį TJ Shortsą. Bet, kaip ir sakiau anksčiau, nesukontroliavome perėjimų į gynybą.
Džiaugiuosi, kad vyrai nepasidavė anksčiau laiko ir parodė savo charakterį grįždami į rungtynes. Visgi prieš tokią komandą neužtenka žaisti tik 20 minučių“, – sakė strategas.
Nors pralaimėjimas daug džiaugsmo nesuteikia, tačiau G. Žibėnas daug kritikos savo auklėtiniams neišsakė. Priešingai, vertindamas antrąją rungtynių pusę treneris įžvelgė ne vieną gero žaidimo momentą.
Kokie esminiai dalykai, kurie leido Bonos komandai užbėgti už akių?
Mes bandėme žaidėjams pasakyti, kad tai yra komanda, kuriai nesvarbu, ar žaisti namuose, ar išvykoje. Tai yra jų žaidimas. Jie eina toliau ir po taiklaus metimo, ypač po atkovoto kamuolio. Tiesiog nesustabdėme jų ir buvome per švelnūs su jais.
Mes negalime tikėtis laimėti „TOP-16“ rungtynes, kai varžovams leidžiami dėjimai, kai leidžiami atviri tritaškių metimai. Turime pražangų, turime pradėti kitaip. Tai yra jau n kartų apdainuota dainelė, o šiandien mes taip pradėjome rungtynes – per minkštai ir per švelniai.
Atrodė, kad priešininkai labai gerai išsidėstydavo atakose, o jūs tarsi neišsirinkdavote tinkamų žaidėjų. Ar tai buvo komunikacijos problemos?
Kartais neatsirinkdavome žaidėjų, kartais nespėdavome grįžti. Tai yra tokia komanda, su kuria visi žaidėjai turi bėgti žemiau kamuolio. Kai jie yra perėjime, mes visi turime būti žemiau kamuolio, visi sugrįžę, o ne iš paskos. Turime priversti juos žaisti penki prieš penkis.
Rungtynių pradžioje jie visiškai diktavo tempą ir į tai dar įėjo mūsų metimų pasirinkimas. Tikrai ne puolime buvo problemos, nes po dviejų kėlinių mes turėjome 40 taškų, o tai nėra mažai.
Visgi 54 taškai buvo praleisti, o tai – ne mūsų skaičiai, ne mūsų siekiamybė.
Kas buvo gerai, kai antroje rungtynių pusėję nuo -22 sugebėjote išlyginti rezultatą?
Tokiose rungtynėse svarbu, kas ką pranoks pastangomis. Žaidėjai paprasčiausiai nusprendė neduoti nieko pigaus ir savo aikštelėje neduoti jokių pigių taškų, neduoti laisvų metimų. Aiškų, kažkiek padėjo ir pakeista gynyba, bet esmė, kad išėjome žymiai kietesni ir tai yra mūsų žaidimas.
Gaila, niekaip nepavyksta įrodyti, kad tai reikia daryti 40 minučių, norint patekti toliau. Drąsiai galiu sakyti, kad su tokiu žaidimu, kokį mes žaidėme antroje rungtynių pusėje, mes verti eiti į TOP 8. To sieksime, jokio brūkšnio nebrėžiame.
Tvarkaraštis nebus iš lengviausių: dvi rungtynės išvykoje, vienos namuose, bet su tokiu žaidimu mes tikrai galime nueiti į kitą etapą.
Kaip reagavote į paskutinį Marcuso Fosterio metimą?
Čia jau žaidėjams leidžiame spręsti. Jis turėjo gerą momentą rungtynėse, tikrai įmetė kelis gerus metimus. Tai yra jo metimai, jis tą pajautė ir tikrai duodame tą žalią šviesą mūsų lyderiams mesti tokius metimus. Tai buvo geras metimas, bet išsisuko. Kitose rungtynėse įmes.
Jarvisas Williamsas nerungtyniavo. Kokios jo problemos? Ar jo pritrūko?
Jarvisas nebuvo pilnai pasiruošęs rungtynėms, vis dar jautė spazmus nugaroje. Tokiose rungtynėse gal ir galėjome jį naudoti, bet prieš tokius varžovus reikia, kad žaidėjas būtų pasiruošęs 100 procentų. Šiandien jo 100 proc. pasiruošimo nebuvo, tai toks trenerių sprendimas.
Šiandien reikėjo karių aikštelėje. Gal rungtynių pabaigoje, kai jau sugrįžome to kvapo ir pritrūko, nes žaidėme tikrai su mažesne nei įprastai rotacija. Pasijautė ir Luko, ir Tomo nebuvimas kai kuriomis atkarpomis. Bet tikrai neieškome jokių pasiteisinimų. Tikrai galėjome rungtynes laimėti.
Leidote į aikštelę Adą Šimonį. Kokia buvo to mintis?
Tiesiog gynybinė, padaryti pražangas. Jis jas padarė, tikrai savo laiką atstovėjo.
Kartais puolime atrodo, kad žaidėjai yra linkę žaisti po vieną. Ar jums, treneri, netrūksta žaidėjų ryšio aikštelėje ir ar neatrodo, kad jie kartais varžosi, kas yra svarbesnis?
Tikrai ne. Mes žinome savo stilių, savo stiprybes. Mes turime vieną žaidimą, kai yra didelis line-up‘as, kitas idėjas turime, kai yra tas vadinamas normalus line-up‘as. Kai yra nulūžęs derinys, tada taip, reikia žaisti vienas prieš vieną. Bet nemanau, kad mes vieninteliai žaidžiame vienas prieš vieną paskutinėmis atakos sekundėmis.
Iš tribūnų šiandien didelis nepasitenkinimas teisėjavimu, pats irgi turėjote priekaištų. Ar turite kokį nors įvertinimą teisėjų darbui?
Manau, kad teisėjai atliko gerą darbą, žiūrovai dar geresnį. Namų rungtynėse tu turi kažkiek juos spausti. Kaip esu kažkur pasakęs, kad trenerius ir žaidėjus galima kritikuoti, teisėjų – ne.
Mes – žaidėjai, treneriai – nuo tos kritikos kažkiek tobulėjame, norėtųsi, kad ir teisėjai kažkiek tobulėtų, bet yra kaip yra. Teisėjai tikrai normalų darbą atidirbo. Kažkur gal emocijos buvo viršų paėmusios.
Vienas kitas epizodas galbūt ir diskutuotinas, bet bendrai paėmus ir pražangų kiekis vienodas, ir baudų išmesta panašiai, tai tikrai jokių priekaištų.
Buvo epizodų, kai komanda jau galėjo didesnę pražangą įgyti, bet atakos greitai užsibaigė ir nepavyko to padaryti. Kaip jūs tai vertinate? Ar nereikėtų truputį kantriau ir poziciškiau sužaisti?
Poziciškiau sužaisti, kai yra lemiamas rungtynių momentas, tai galime pasižiūrėti į aukščiausią lygį – ar yra žaidžiami sudėtingi deriniai su 7-8 užtvaromis? Aš to nesu matęs, kad lemiamais epizodais būtų grindžiamas puolimas tiek užtvarų.
Žaidėjai yra pavargę, atsiminkime tai. Žaidžiami trumpesni deriniai, bet ne tik pas mus, pas daugelį komandų. Žaidžiama per išreikštus lyderius, o žaidėjai, kurie yra išsidėstę, visada yra pasiruošę atakuoti. Čia yra mūsų stilius ir mes jo laikomės.
Vienomis rungtynėmis jis išneš į pergalę, kitose galbūt ne. Čia nėra nieko specialaus apie mūsų komandą.
