Trečiadienį prie Prezidentūros skambėjo lopšinės, kurias niūniavo į simbolinę protesto akciją–vaikštynes susirinkę tėvai. Tėvai atsivedė ir savo vaikus, o patys jauniausi protesto akcijos dalyviai buvo vos kelių mėnesių kūdikiai, kuriuos mamos atsivežė vežimėliuose.
Į vidurdienį vykusias vaikštynes susirinko apie 60 žmonių ir tokia simboline akcija jie pasisakė prieš gimdyti namuose nusprendusių moterų ir gimdymo namuose temą nagrinėjusių menininkų persekiojimą. Tiesa, šalies vadovė su po jos langais vaikštinėjančias tėvais susitikti neišėjo.
Tėvelių ir jų protesto formai pritariančių visuomenininkų būrys suko ratus prie prezidentūros niūniuodami lietuvių liaudies lopšines. Tarp atėjusiųjų buvo galima sutikti nemažai meno ir kultūros atstovų, esamų ir buvusių politikų.
Pasivaikščioti kartu su protestuojančiais tėvais atėjo Darius Kuolys, Saulius Stoma, Nijolė Sadūnaitė ir kt. Penkių vaikų mama Seimo narė Aurelija Stancikienė taip pat prisidėjo prie akcijos ir naujienų portalui basas.lt sakė: „Manau, kad valstybė be reikalo persekioja manuose gimdančias moteris, nes jos turi teisę rinktis, kur gimdyti. Taip pat valstybė negali persekioti menininkų, kas nutiko su Inesa Kurklietyte. Lietuva jau liūdnai pagarsėjo, sulaukiau ne vieno skambučio, kuomet pažįstami menininkai klausė, kad pas mus vyksta. Negaliu neprisiminti Garliavos istorijos, kuomet valstybė aiškiai parodė kieno pusėje yra prieš beginklius piliečius naudodama neadekvačią jėgą, kažin, ar reikia imtis tokių priemonių, kaip karo metu?“
A. Stancikienė pasakojo, kad savo visus penkis vaikus pagimdė ligoninėje: „Aš negimdyčiau namuose, bet tai tik todėl, kad vienas iš mano gimdymų buvo labai sunkus ir vos nesibaigė mirtimi. Savo dukrai gimdyti namuose nerekomenduočiau. Bet jei kuris nors mano vaikas pasirinktų gimdyti namuose, nemanau, kad kas nors gali tai drausti.“
Politikės teigimu, geriausia, ką gali padaryti valstybė, tai supažindinti moterį su visomis galimomis pasekmės ir leisti jai pačiai nuspręsti. „Kaip gali valstybė uždrausti medikui jo tiesiogines pareigas, kurios numatytos Hipokrato priesaikoje?“, – klausė A. Stancikienė.
Gimdymo namuose šalininkai kaip vieną ir gimdymo ligoninė trūkumų įvardija tai, jog dažnai aplinka ne tik nėra draugiška kūdikiui, bet ir kelianti stresą gimdyvei bei nebūtinai apsauganti mamą ir kūdikį nuo kitų sveikatos problemų: „Gimdydama ligoninėje ir aš ir mano vaikas buvome užkrėsti auksiniu stafilokoku. Tai juk infekcija, kurią žmogus nešios visą gyvenimą ir nežinai, kada tai gali išlįsti. Tai gal namuose to būtų išvengta? Mano mama mano brolį gimdė 1974 metais ir nutiko tas pats. Specialistai teigia, kad jei gydymo įstaigoje plinta ši liga, tai visą ligoninę reikia griauti ir tą teritoriją užsodinti medžiais, o pas mus tie pastatai stovi ir šiandien.“
A. Stancikienė steigimu, šiuo metu dedama daug pastangų, kad lietuvių tauta išnyktų: „Prieš porą metų Generalinė prokuratūra ėmė masiškai persekioti tėvus, kurie išėjo tėvų priežiūros atostogų. Pažiūrėkite, kaip anuomet buvo išaugęs gimstamumas ir kaip jis kritęs šiandien. Kodėl iš žmogaus norima atimti gimdymo džiaugsmą? Moteris turėtų gimdyti, ten kur nori, juk Kristus gimė tvartelyje. Tai pavyzdys, kad tam nereikia jokio pasiruošimo, o tik meilės ir priimti taip, kaip gamta duoda.“
