Žmonės būriais plūsta į miesto centrą, kai virš jų galvų skraidė policijos sraigtasparnis, sukeldamas piktų žmonių švilpimą; katalonai neatleidžia policijai dėl jos smurto sekmadienį įvairiose šio Ispanijos šiaurės regiono vietose.
„Spalio 1 dieną mes buvome okupuota valstybė, jie vis dar neišėjo“, – sakė pradinių klasių mokytoja 56 metų Antonia Maria Maura (Antonija Marija Maura), turėdama omeny policiją ir civilinę gvardiją dislokuotus iš kitų Ispanijos regionų į Kataloniją, siekiant užkirsti kelią balsavimui.
Miesto policija skelbia, kad Barselonos gatvėse taikiai žygiavo apie 300 tūkst. žmonių, nors buvo ir neramių akimirkų, kai protestuotojams teko nuogąstauti, kad agitatoriai mėgins kelti neramumus.
Užsidarę revoliucijai
Madridas nekartą įspėjo Katalonijos separatistų lyderius, kad jie negali rengti referendumo, šiame labai nepriklausomybės klausimu susiskaldžiusiame regione, tačiau Katalonijoje vis tiek surengtas referendumas.
Žmonės rinkosi į balsavimo punktus, o tuo pačiu riaušių policija mėgino neleisti jiems balsuoti, kai kuriais atvejais žmonės buvo mušami policininko lazdomis ir į juos buvo šaudoma guminėmis kulkomis. Anot vietinių tarnybų, sužeista daugiau nei 90 žmonių.
Katalonijos vyriausybė sako, kad 90 proc. iš daugiau nei 2,2 milijono žmonių, sugebėjusių atiduoti savo balsą, balsavo už nepriklausomybę. Tačiau daugiau nei pusė galėjusių balsuoti to nepadarė, šiame maždaug Belgijos dydžio regione.
Kai kurie protestuotojai nešėsi plakatus su užrašu „Užsidarę revoliucijai“, o vienos mokyklos, sekmadienį buvusios balsavimo punktu, tėvai ir vaikai išvyniojo milžinišką mokinių padarytą plakatą.
Daugybe spalvotų delnų atspaudų papuoštame plakate parašyta: „Navas-Sagrera pasisako už taiką ir demokratiją“.
Šalia buvo jaunuolių grupė, vilkinti juodais marškinėliais su užrašu „labai trapu“, taip pašiepdami policiją.
„Neįmanoma sustabdyti jaunimo“, – sakė Alfredas Vidalis, 68 metų drabužių valyklos savininkas, rodydamas į šimtus pro šalį einančių studentų, dauguma kurių buvo apsigaubę mėlynos, geltonos ir raudonos spalvų separatistinėmis vėliavomis.
„Kai provokuoji žmones, juos įžeidi tada jie sukyla prieš tave“, – sakė A.Vidalis.
„Niekada nesu matęs, kad Katalonijos himno metu kataloniečiai dėtų ranką ant širdies“, – sakė vyras.
„Bet jau maždaug mėnesį laiko matau žmones taip elgiantis, ypač jaunimą“, – pasakojo A.Vidalis, pateikdamas pavyzdį kaip nepriklausomybės šalininkai Katalonijoje išreiškia vis stipresnius jausmus šiuo klausimu ypač Madridui ėmusis priemonių prieš suplanuotą referendumą.
Nesustosime
Ispanijos antrojo pagal dydį miesto aplankyti atvažiavę turistai sumišę su lagaminais yrėsi pro protestuojančias minias.
Turtingame Paseo de Gracia bulvare, lankytojai vaikštinėjo aplinkui neįprastą, architekto Antonio Gaudi (Antonijaus Gaudi) suprojektuotą, „Casa Batllo“, šios lankytinos vietos darbuotojams dalyvaujant streike.
„Labai gaila, nes būsime čia tik kelias dienas. Bet žinoma negaliu sakyti, kad mano atostogos svarbesnės negu tai kas vyksta čia“, – sakė 53 metų Karen Healy (Karen Hyli) iš Portlando JAV.
„Žinojau apie baskų separatistinį judėjimą, bet prieš šią kelionę nežinojau, kad ir Katalonija nori atsiskirti nuo Ispanijos“, – pridūrė K.Healy vyras Brianas Cormieris (Brajenas Kormieris).
Protestų dieną, miesto centre esančioje Gran Via gatvėje, vienos maisto parduotuvėlės savininkas Zabis Ullahas (Sabis Ulahas) nerimastingai stebėjo besirenkančius demonstrantus ir buvo pasiruošęs uždaryti krautuvėlę jeigu prasidės neramumai.
„Man jie pasakė, kad turiu uždaryti parduotuvę dėl streiko“, – pasakojo Z.Ullahas, turėdamas omeny du vyrus neseniai išėjusius iš jo parduotuvės, bet sakė dvejojantis, nes jam reikia pinigų.
Z.Ullahui nereikėjo jaudintis, maždaug po valandos jo parduotuvėje susidarė didelė eilė, protestuotojai pirko vandenį, alų ir traškučius, nes kitos parduotuvės rajone buvo uždarytos.
57 metų inžinierius Carlosas Cardello (Karlosas Kardelo) prisiekė, kad šis milžiniškas taikus protestas neišblės.
„Mes nesustosime, kol mus kas nors išgirs“, – sakė jis.
