Parlamentaras atsiuntė kelias anonimo apibūdinto šuns nuotraukas. Tiesa, jis paminėjo, kad anksčiau apylinkėse lankstė du šunys, kurių vienas buvo probleminis ir rugsėjį dingo.
Pasak pranešusio anonimo, šuo gyveno voljere ūkinėse patalpose priešais V. Aukštuolienės ūkinės patalpas. Šuo buvo prižiūrimas ir juo buvo rūpinamasi, o priežastys, kodėl moteriai užkliuvo šuo, neaiškios.
„Tai yra nežmoniškas elgesys prieštaraujantis gyvūnų teisėms“, – rašė anonimas.
Pasak pranešėjo, kaimynai bijo viešai kalbėti.
Mano, kad tai yra provokacija
Susisiekus su pačiu Seimo nariu, šis buvo nustebęs ir nieko negalėjo pakomentuoti. Po kelių valandų politikas perskambino ir pateikė kitą istorijos pusę: „Šunelis gyvas ir sveikas, iš kur tokia informacija? Tikriausiai čia yra provokacija daroma prieš triukšmo valdymo įstatymą.
Paskambinau uošvienei, ji vos nenumirė. Žmonės ieško visokių variantų, kaip apšmeižti. Uošvienė pati augina šunį, kaip ji gali eiti kitą mušti.“
Įstatymas skaldo visuomenę
Seime rudenį svarstytos pataisos, dėl baudų už be perstojo lojančius keturkojus ir triukšmaujančius kaimynus suskaldė visuomenę. Kol vieni džiaugiasi noru užkirsti kelią erzinančiam triukšmui, kiti kelia klausimus, kaip pavyks įgyvendinti šį įstatymą.
Seimo Peticijų komisija įregistravo Triukšmo valdymo įstatymo pataisas, pagal kurias namuose laikomiems gyvūnams draudžiama skleisti triukšmą „nepertraukiamai 10 minučių ar daugiau nuo 7 val. iki 22 val., nepertraukiamai 5 minutes ar daugiau nuo 22 val. iki 7 val. arba girdimi su pertrūkiais daugiau kaip 30 minučių per 3 valandas“.
Čia pat įregistruota ir Administracinių nusižengimo kodekso (ANK) pakeitimas, už triukšmavimą numatantis baudą nuo 20 iki 300 eurų. Iki šiol ši bauda buvo 50–300 eurų.