Pagal statistiką lietuvių šalyje dar gyvena truputėlį daugiau kaip trys milijonai, tačiau kiek tautiečių yra emigravę, tikrosios statistikos nėra ir vargu ar bus.
Statistikos departamento duomenimis, šiuo metu Lietuvoje gyvena 3 538 057, o per visus nepriklausomybės metus iš Lietuvos išvyko per 440 tūkst. šalies gyventojų. Daugiausia - jauni ir darbingi, vaikų turintys tautiečiai. Sugrįžo vos apie 70 tūkst. Tačiau oficialioji statistika neatspindi tikrosios padėties, nėra žinoma, kiek žmonių į svečias šalis patraukė studijuoti ar stažuotis, kiek užsidirbti, kiek pasiliko gyventi visam laikui, rašo „Respublika“.
Tautinių mažumų ir išeivijos departamento vadovas Antanas Petrauskas departamento surengtoje diskusijoje su Aukštaitijos savivaldybių atstovais ragino rajonų merus bei vicemerus, miestelių ir kaimų bendruomenių pirmininkus aplankyti Airijoje, Ispanijoje, Didžiojoje Britanijoje ir kitose šalyse gyvenančius kraštiečius ir padėti jiems įsteigti sekmadienines mokyklėles, užmegzti dialogą su vietos valdžia.
„Grįžkit namolio, kviečiam iš visos širdies“, - sakė Biržų rajono Šukionių kaimo bendruomenės pirmininkė Daiva Šatienė. Tačiau 60 metų užsienyje gyvenęs prezidento patarėjas Leonas Narbutis tikino iš savo patirties žinantis, kad tiems, kas emigracijoje su vaikais pragyveno ilgiau kaip penkerius metus, sugrįžti darosi vis sunkiau. L.Narbučiui prireikė net 15 metų, kol apsisprendė grįžti į tėvynę.
Su pirmąja ir antrąja emigracijos banga išvykę lietuviai stengėsi išsaugoti lietuvybę, statė bažnyčias, steigė klubus. Naujieji emigrantai nenori aukoti lėšų fondams ir laukia, kad Airijoje ar Ispanijoje mokyklos būtų pastatytos Lietuvos valstybės lėšomis.
„Jei bent kiek iniciatyvos parodytų, bent kiek prisidėtų, pagelbėtų ir valstybė. Ir Lietuvoje dar yra mokyklų kiaurais stogais, todėl neišgalime pastatyti mokyklų Airijoje“, - kad valstybės pagalba išeiviams ribota, neslepia A.Petrauskas.
Vien Panevėžio miestas per nepriklausomybės metus nuo 130 tūkst. gyventojų sumažėjo iki 113,5 tūkst. Panevėžio vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyriaus vadovė Bronislava Pliavgienė teigia, esą gyventojų ėmė mažėti 1992-1994 m., kai iš Panevėžio į Rusiją ir Ukrainą pasitraukė dauguma sovietinės armijos kariškių su šeimomis. Dėl sudėtingų dokumentų tvarkymo tūkstančiai panevėžiečių emigravo į kitas šalis nesusitvarkę dokumentų. Informacinės technologijos atvėrė galimybę daugelį metų gyventi Amerikoje ar kitoje Europos valstybėje ir plėtoti verslą Lietuvoje. Tačiau tokie piliečiai pagal statistiką tebėra miesto gyventojai.
„Oficialioji migracijos statistika tėra žaidimas skaičiais“, - įsitikinusi Migracijos skyriaus vadovė.
Dar painiau perprasti, kiek emigravusių tėvų giminėms ar kaimynams, o kartais ir visiškai vienus paliko savo vaikus. Panevėžio vaikų teisių apsaugos tarnybos vadovė Daiva Simonaitienė apgailestavo, kad tikslių duomenų apie emigracijos mastą nėra. Neaišku, kiek vaikų išvyko kartu su tėvais. Nemažai jų išvažiavo net nepasirūpinę, kad paliekamiems vaikams būtų paskirtas globėjas. Seneliams ar net kaimynams palikti paaugliai atsiduria laikinuosiuose vaikų globos namuose, nusikalsta.
Genė SILICKIENĖ
