„Neabejotinai moteris buvo psichozėje. Psichozė nėra kažkokia atskira liga, tai yra sąmonės būklė, kuri gali būti prie įvairių psichikos ligų, alkoholinės psichozės ir taip toliau. Kai žmogus iš esmės gyvena visiškai kitoje realybėje negu mes visi ir tada žmogui gali rodytis, kad jis yra pragare, kad jis yra kažkokioje baisioje vietoje, džiunglėse, kur puola pabaisos, žvėrys ir panašiai. Atitinkamai, jam sutrinka regos pojūtis, jis mato haliucinacijas, jis gali girdėti kitus garsus ir negirdėti to, kas su juo šnekama. Jam gali sutrikti ir sutrinka kiti pojūčiai, tame tarpe skausmo pojūtis. Žmonės, būdami psichozėje, yra visiškai kitoje realybėje ir jų kūnas reaguoja kitaip ir net kūno galimybės dažnai yra didesnės negu įprastai. Šiuo atveju aš nežinau tos moteriškės fizinių duomenų, bet vis tiek tai buvo nejauna moteris ir jinai parodė, kad ne tik kad nejaučia skausmo, nereaguoja, ne tik pojūčiai sutrikę, bet, matyt, parodė išskirtinę jėgą“, – portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ pasakojo psichiatras M. Marcinkevičius.
Kaip žinoma, įvykis buvo antradienį Vilniaus rajone, Baraškų kaime. Moters sūnus, pats būdamas darbe, 12.13 val. paskambino Bendruoju pagalbos numeriu ir iškvietė greitąją pagalbą bei policiją savo mamai, kuri sirgo šizofrenija ir agresyviai elgėsi. Nuvykę medikai policijos pareigūnų nerado, o moteris juos užpuolė kastuvu ar kauptuku, apgadino medikų automobilį, sužeidė vieną paramediką.
Medikai ir dispečerinė daugybę kartų skambino pagalbos numeriu, skubindami policiją, o kai pareigūnai atvyko, moteris pamanė, jog ją bando nužudyti „netikri policininkai“ ir puolė šiuos peiliu, sužeidė vieną pareigūną. Besigindami pareigūnai panaudojo dujas, keturiskart šovė tazeriu, be tai moters nesustabdė. Tuomet 10 metų darbo stažą turintis pareigūnas iš šaunamojo ginklo „Glock 19“ paleido penkis šūvius į agresyviai besielgiančią moterį: keletas jų ją sužeidė, be neva ji nesiliovė priešintis, o vienas šūvis buvo mirtinas.
Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro direktorius M. Marcinkevičius teigia, kad su psichozės apimtu žmogumi gali būti sunku susikalbėti ar jį nuraminti, nors tai būtų įmanoma, jei kažkuris asmuo būtų užmezgęs ryšį su žmogumi. Psichiatras taip pat spėja, kad dujų ir tazerio panaudojimas arba bandymas sulaikyti psichozės apimą žmogų gali dar labiau išerzinti.
„Kai pacientai gydomi ligoninėje, viskas būna tvarkoje, tu išleidi tą pacientą kaip pagerėjusį, bet namie labai dažnai tie pacientai nutraukia vaistus, šiuo atveju galbūt ir nebuvo kas labai prižiūri tą vaistų vartojimą vyresnio žmogaus. Nenustebčiau, kad ir šiuo atvejus bus įsimaišęs alkoholis arba kitos psichotropinės priemonės“, – svarstė psichiatras M. Marcinkevičius.
Pareigūnas išnaudojo visas priemones
Policijos įstatymas apibrėžia, kada gali būti naudojamas šaunamasis ginklas, paprastai tai susiję su grėsme paties pareigūno ar kitų asmenų gyvybei ir sveikatai. Ketindamas naudoti ginklą pareigūnas turėtų įspėti asmenį, kad bus šaunama, jeigu asmuo nepaklus pareigūno reikalavimams, išskyrus atvejus, kai delsimas gali turėti prastų padarinių. Šiuo atveju, remiantis policijos pranešimu, visi 5 šūviai buvo paleisti į moterį, tik ne visi buvo mirtini arba ją kliudė, o apie šūvius į orą nepranešama.
Pasak Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos pirmininko Vitalijaus Jagmino, viskas priklauso nuo konkrečios situacijos: jeigu padėtis tikrai pavojinga, agresyvus asmuo per arti arba nėra laiko įspėti agresyvaus asmens, kad bus panaudotas ginklas, tai į orą nešaudoma.
„Šaunamojo ginklo panaudojimo atvejų prieš asmenį Lietuvoje galima suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų. Dėl to šis įvykis pareigūnų bendruomenėje irgi yra apariamas, daug diskusijų. Ką norėčiau pabrėžti, kad šaunamojo ginklo panaudojimas, kaip akcentavote, yra išimtinė priemonė, kraštutinė. Kai mes darome aibę veiksmų, tai pirmiausia naudojame vieną dalyką, naudojame antrą priemonę, o jei nesuveikė, panaudojame šaunamąjį ginklą. Bet ką jūs irgi sakote, buvo keli šūviai paleisti, tai yra, ne pirmu šūviu pataikyta, tačiau buvo stengiamasi išvengti kraštutinių pasekmių, buvo taikomasi į tam tikras kūno vietas: į koją, į petį, į ranką jokiu būdu nesiekiant sukelti žmogui pačių sunkiausių pasekmių“, – aiškino V. Jagminas.
„Šiuo atveju norėčiau akcentuoti, kad pareigūnas išnaudojo visas priemones, ką tik gebėjo tuo momentu priimti, ir ryžtingai, drąsiai naudojo paskutinę kraštutinę priemonę, tai yra šaunamąjį ginklą. Pasekmės šiuo atveju yra labai sunkios, taip, bet mes visi diskutuojam, kad pareigūnas viso to nenorėjo: jis siekė išvengti, naudojo viską, kas numatyta įstatyme, ir tik, kaip minėjau, kraštutiniu atveju panaudojo ginklą prieš asmenį“, – pridūrė V. Jagminas.
Klausimų kilo ir dėl policijos reagavimo laiko. Pirminis sūnaus skambutis su pagalbos prašymu gautas 12.13 val., tačiau iš Bendrojo pagalbos centro pateiktos chronologijos galima matyti, jog pareigūnai atvyko 14.47 val. Neoficialiais duomenimis, įvykis buvo priskirtas C kategorijai, kas reiškia, kad pavojus niekieno gyvybei, sveikatai ar turtui negresia, o pareigūnai turi atvykti per 60 minučių.
V. Jagminas sako, kad į klausimą, ar policija sureagavo pakankamai greitai – tai yra, per 2,5 valandos, nors turėjo per 1 valandą – atsakys tarnybinis patikrinimas arba ikiteisminis tyrimas, bet pripažino, kad dėl pareigūnų trūkumo reagavimas išties gali būti lėtesnis.
Visuomenės atstovų vertinimus apie šią istoriją galima rasi čia.
Pateikė chronologiją, kaip viskas vyko
12.13 val. Bendruoju pagalbos centro numeriu paskambino vyras, kuris teigė, kad jo mamai diagnozuota šizofrenija ir jai prasidėjo ligos paūmėjimas. Vyras prašė ne tik greitosios medicinos pagalbos, bet ir policijos, nes paprastai greitoji be policijos ten nevyksta.
„Jis pats pasakė, kad mamai tokie paūmėjimai ne pirmą kartą, kad ji gydyta ligoninėje ir visur. Bet šiaip jinai dirbanti moteris ir jam skambino bei pranešė iš motinos darbovietės, kad jinai pradėjo elgtis agresyviai, kad ligos paūmėjimas. Bet tuo metu, kai jis skambino, jis pats buvo savo darbe, o motina buvo namuose, jis nebuvo šalia motinos. Informacija perduota ir policijai, ir greitajai medicinos pagalbai“, – portalui tv3.lt pasakojo Bendrojo pagalbos centro atstovė Vilma Juozevičiūė.
14.16 val. Bendrajam pagalbos centrui skambino iš Greitosios medicinos pagalbos dispečerinės ir pranešė, kad pacientė puola brigadą ir kad įvykio vietoje reikalinga policija.
14.17 val. pagalbos numeriu skambino į įvykio vietą atvykusi Greitosios medicinos pagalbos brigada ir nurodė, kad pacientė juos vaikosi su peiliu ir vis agresyvėja.
14.20 val. į Bendrąjį pagalbos centą vėl skambino iš Greitosios medicinos pagalbos dispečerinės bei pranešė, kad pacientė su kastuvu sudaužė automobilį.
„Prašė paskubinti policiją, kad atvyktų į įvykio vietą“, – sakė V. Juozevičiūtė.
14.40 val. paskambino Greitosios medicinos pagalbos brigada, kuri buvo įvykio vietoje, ir pranešė, kad vis dar laukia policijos.
14.47 val. pagalbos numeriu paskambino pati pacientė ir prašė atsiųsti policiją, nes pas ją į namus neva laužiasi netikra policija ir bando ją nužudyti.
„Galima spėti, kad jau buvo atvykusi policija, bet tiesiog pacientei atrodė, kad pas ją laužiasi netikri policininkai“, – kalbėjo Bendrojo pagalbos centro atstovė.
14.57 val. buvo patikslinantis skambutis dėl to, kiek Greitosios medicinos pagalbos brigadų reikia įvykio vietoje. Iš viso įvykio vietoje buvo 2 medikų brigados.
Taip, sovietmečiu tos psichinės ligos buvo dažnai sufabrikuojamos, bet tai ne priežastis dabar viską palikti likimo valiai. Iš vieno kraštutinumo į kitą nuvarė, kaip visada.
