Projektas, kurio tikslas – tobulinti Lietuvos pasirenkamąjį vaikų ugdymą siekiant gerinti jo prieinamumą ir veiklų įvairovę, pastaruosius dvejus metus buvo įgyvendinamas Anykščių, Klaipėdos, Panevėžio rajono bei Panevėžio miesto savivaldybėse. Jo metu sukurtas naujas pasirenkamojo vaikų švietimo finansavimo modelis, paremtas „pinigai paskui vaiką“ principu, bei pasirenkamojo vaikų švietimo programų kokybės vertinimo ir stebėsenos modelis.
Projekto vadovė Asta Lesauskienė atkreipė dėmesį, kad naujieji modeliai leidžia užtikrinti paslaugas teikiančių organizacijų kompetenciją ir paslaugų kokybę, o taip pat garantuoja, kad būtų atsižvelgiama į vaikų poreikius ir jiems būtų siūlomos tik paklausios pasirenkamojo ugdymo programos.
Projekto metu taip pat įdiegta pasirenkamojo vaikų ugdymo eksperimentinė informacinė sistema (PAKIS), skirta efektyviam informacijos ir lėšų valdymui. Ja naudojantis galėtų būti administruojamas neformalusis ugdymas, taip palengvinant darbą tiek savivaldybių tarnautojams, tiek patiems ugdytojams. Tėvams ir patiems vaikams naudinga turėtų pasirodyti sukurta svetainė Pakis.lt, kurioje galima rasti informacijos apie siūlomas ugdymo programas.
Pasak A. Lesauskienės, projekto rezultatai pateisino lūkesčius. Pritaikius naująjį pasirenkamojo vaikų ugdymo finansavimo modelį, vaikų, įsitraukusių į pasirenkamojo ugdymo veiklas, skaičius savivaldybėse išaugo net dvigubai, be to, daugiau ugdytojų projektui pasiūlė įdomių, naudingų ir kvalifikuotai parengtų neformaliojo ugdymo programų. Akreditacija patvirtinta 287 neformaliojo ugdymo programoms iš 305 pateiktų paraiškų.
„Jei šį modelį, sukurtą mūsų projekte, įdiegtume visoje Lietuvoje, sutaupytume ir valstybės pinigų, išleidžiamų policijos, kalėjimų išlaikymui bei socialinės sferos palaikymui. Jei mums reikia laisvų, drąsių, kūrybingų žmonių, turinčių tvirtas moralines normas, šis modelis galėtų padėti juos išugdyti, – tikino A. Lesauskienė. – Be to, tai stipri parama sunkiai besiverčiančioms savivaldybėms, kurios savo ribotais ištekliais stengiasi išlaikyti tradicinius muzikos, dailės, meno, šokio būrelius, tačiau kažko naujo į šį neformalaus ugdymo lauką įvesti ir tinkamai finansuoti negali. Valstybės paramos šiam sumanymui tikimės sulaukti jau 2016 m.“ Neformaliojo ugdymo programoms finansuoti vienam vaikui numatytas 100 litų krepšelis mėnesiui.
Kol kas tik keturiose Lietuvos savivaldybėse įgyvendintas 5,9 mln. litų vertės projektas leidžia tikėtis, kad įvedus krepšelį įvairiose pasirenkamojo ugdymo veiklose visoje šalyje, vaikų, dalyvaujančių pasirenkamojo ugdymo programose skaičius išaugtų iki daugiau nei 50 proc.
Įpusėjus projektui, nuo 2012 m. vasario mėn., Ugdymo plėtotės centras kartu su savivaldybėmis partnerėmis organizavo ekspertų grupių posėdžius, kuriuose aktualius klausimus sprendė vietos pasirenkamojo vaikų ugdymo specialistai, politikai, tėvai, mokiniai, bendruomenių, nevyriausybinių organizacijų atstovai, kultūros centrų darbuotojai. Buvo atkreiptas dėmesys į tai, jog rajonų kaimo vietovėse ne visada optimaliai panaudojamos kultūros centrų, bibliotekų, kitos patalpos, kuriose galėtų vykti popamokinė veikla tiek pradedant įgyvendinti projekto programas, tiek ir vėliau. Todėl neformaliojo ugdymo programas siūloma rengti ir įgyvendinti jaunimo centrams, klubams, organizacijoms ir kitoms su vaikais dirbančioms įstaigoms bei laisviesiems mokytojams.
Akredituotų programų aprašymai skelbiami svetainėje www.pakis.lt
