Vis dėlto protestuotojai su jų skiriamuoju ženklu tapusiomis ryškiomis saugumo liemenėmis kai kur mieste padeginėjo automobilius, daužė langus ir buvo įrengę degančių barikadų.
Prancūzijos sostinės gatvėmis riedėjo šarvuočiai, Eliziejaus laukuose protestuotojai skandavo „Macronai, atsistatydink“.
Keblioje padėtyje atsidūręs prezidentas artimiausiomis dienomis turėtų pasakyti nekantriai laukiamą kalbą demonstrantams.
Šeštadienį protestų buvo kilę miestuose visoje Prancūzijoje, įskaitant Marselį, Bordo, Lioną ir Tulūzą. Tai jau ketvirtas savaitgalis, kai visoje šalyje vyko protestai prieš pragyvenimo brangimą ir bendrai E. Macroną.
Tačiau daugiausiai smurto ir destrukcijos vėl matė Paryžius.
„Dešimtys krautuvininkų tapo chuliganų aukomis, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė Paryžiaus merė Anne Hidalgo. – Ir vėl – tai apgailėtina.“
Aukštai į dangų kilo tiršti juodi laužų dūmai, buvo nusiaubta daug parduotuvių ir viena kavinė „Starbucks“. Policija panaudojo ašarines dujas.
„Oras prastas, kaip ir ši vyriausybė“, – pradėjus lynoti skandavo protestuotojų grupelė. Vakare lietus ėmė pilti kaip reikiant ir išblaškė daugelį dar likusių demonstrantų.
Tyrimas dėl socialinės žiniasklaidos
Smurto protrūkis buvo mažesnis nei prieš savaitę, kai per didžiausias pastarųjų dešimtmečių riaušes Paryžiuje buvo padegta maždaug 200 automobilių.
Vyriausybė pažadėjo „nulinę toleranciją“ anarchistams, kraštutiniams dešiniesiems ir kitiems ramybės drumstėjams, siekiantiems kelti sumaištį per protestus, kurie išprovokavo didžiausią E. Macrono prezidentavimo krizę.
Premjeras Edouard'as Philippe'as pasveikino policiją dėl šios operacijos ir pažadėjo, kad E. Macronas spręs protestuotojų susirūpinimą keliančius klausimus.
„Dialogas prasidėjo ir privalo tęstis, – sakė E. Philippe'as. – Prezidentas kalbės ir pasiūlys priemones, kurios pakurstys šį dialogą.“
Policijos pajėgos visame mieste buvo pastiprintos iki 8 tūkstančių. Pirmą kartą Paryžiuje buvo dislokuoti šarvuočiai.
Parduotuvės Eliziejaus laukuose ir centrinės universalinės parduotuvės nedirbo; siekiant išvengti plėšikavimo jų vitrinos buvo užkaltos.
Eiffelio bokštas, dideli muziejai ir daugelis metro stočių taip pat buvo uždaryti – kai kurios Paryžiaus dalys iš esmės buvo blokuotos.
Sostinėje buvo sulaikyta per 1 tūkst. protestuotojų; daugelis jų buvo sustabdyti atvykę į geležinkelio stotis ar susirinkimų vietas su plaktukais, petankės rutuliais ir kitokiais svaidyti tinkamais daiktais.
Pareigūnai taip pat pradėjo tyrimą dėl veiklos socialinės žiniasklaidos paskyrose, kuriose, kaip įtariama, telkiama parama protestams, pranešė naujienų agentūros AFP šaltiniai.
Kaip rašė britų laikraštis „The Times“, demonstracijoms kurstyti buvo naudojama šimtai paskyrų, susijusių su Rusija.
Remdamasis kibernetinio saugumo bendrove „New Knowledge“, laikraštis pranešė, kad šiose paskyrose buvo skleidžiama dezinformacija ir naudojamos per kitus renginius sužeistų protestuotojų nuotraukos siekiant atkreipti dėmesį į prancūzų pareigūnų brutalumą.
Protestai už Prancūzijos ribų
Šeštadienio protestuose dalyvavo apie 136 tūkst. žmonių – maždaug tiek pat, kaip ir gruodžio 1-ąją.
Paryžiuje sveikatos apsaugos pareigūnai sakė, kad į ligonines buvo paguldyti 179 žmonės, daugiausia – dėl nedidelių sužeidimų.
Tarp sužeistųjų yra 17 policininkų, sakė vidaus reikalų ministras Christophe‘as Castaneras.
Protestų judėjimas išplito už Prancūzijos sienų. Šeštadienį per „geltonųjų liemenių“ renginį Briuselyje buvo areštuota maždaug 400 žmonių; taikios demonstracijos vyko Olandijos miestuose.
Protestai Prancūzijoje patraukė JAV prezidento Donaldo Trumpo dėmesį.
„Labai liūdna diena ir naktis Paryžiuje. Galbūt laikas nutraukti absurdišką ir itin brangų Paryžiaus susitarimą ir sugrąžinti pinigus žmonėms sumažinant mokesčius?“ – parašė jis tviteryje.
Demonstracijos nėra tiesiogiai susijusios su 2015 metų Paryžiaus susitarimu dėl kovos su klimato kaita, iš kurio D. Trumpas pasitraukė sukeldamas E. Macrono ir kitų Vakarų lyderių nerimą.
Žmonės Prancūzijos kelius pradėjo blokuoti lapkričio 17 dieną. Šios priemonės jie ėmėsi dėl degalų kainų kėlimo, iš dalies susijusio su mokesčiais siekiant padėti šaliai pereiti prie mažiau iškastinio kuro naudojančios ekonomikos.
Tačiau vėliau demonstracijos virto plačiu judėjimu prieš buvusį bankininką E. Macroną, kurį protestuotojai kaltina palankumu turtingiesiems.
Visos šalies miestuose ir keliuose budėjo 89 tūkst. policininkų. Per naujausius „geltonųjų liemenių“ protestus visoje Prancūzijoje buvo suimti 1,723 tūkst. žmonių, sekmadienį pranešė vidaus reikalų ministerija.
Iš jų, 1,22 tūkst. vis dar sulaikyti.
Macrono pozicijos pasikeitimas
E. Macronas šia savaitę nusileido dėl kai kurių protestuotojų reikalavimų imtis priemonių neturtingųjų ir vidurinės klasės naudai, įskaitant planuotą degalų mokesčio padidinimo atšaukimą.
Tai didelis prezidento pozicijos pasikeitimas – anksčiau E. Macronas žadėjo, kad, kitaip nei jo pirmtakai, nepasiduos masiniams protestams.
Tačiau daugelis „geltonųjų liemenių“ reikalauja daugiau.
Vienas populiarus reikalavimas yra jo sprendimo mažinti mokesčius šalies turtingiausiesiems atšaukimas, bet kol kas prezidentas atmeta šį reikalavimą. Šiuo sprendimu jis siekė paskatinti investicijas ir darbo vietų kūrimą.
Dėl šios politikos ir pensininkų mokesčių padidinimo, pašalpų apsirūpinimui būstu mažinimo bei virtinės komentarų, kurie buvo įvertinti kaip netaktiški paprastų darbininkų atžvilgiu, kritikai E. Macroną ėmė vadinti „turtingųjų prezidentu“.
Kraštutinių dešiniųjų lyderė Marine Le Pen, kurią remia kai kurie – nors toli gražu ne visi – protestuotojai iš „užmirštos“ Prancūzijos provincijos, paragino E. Macroną „pripažinti visuomenės vargus ir nedelsiant pateikti labai stiprius atsakymus“.
Bendro maišto Prancūzijoje įspūdį sustiprino protestai dešimtyse mokyklų dėl universitetų reformų ir ūkininkų raginimas kitą savaitę rengti demonstracijas.
