„Per savo varganus 22 metus gyvenau apytiksliai 10 šalių. Ne savaitę, ne dvi ,tad laiko susipažinti su aplinka tikrai užtekdavo. Ne vienoje iš valstybių nesijaučiau tokia nesaugi, kaip Lietuvoje.
Jūs šaipotės iš manęs, kai mano rankinėje pamatote peilį, o aš juokais nuleidžiu, kad aš viskam pasiruošusi – gal netyčia norėsiu perpjauti obuolį ir juo su kažkuo pasidalinti. Jūs vadinate mane ne savarankiška, kai dejuoju, jog vienai reikės trenktis į nežinomą vietą, ar sutemus eiti į autobusų stotį“, - rašė mergina.
Ji pasakoja, kad nuo mažų dienų, kai tekdavo keliauti į Vilnių ir labai anksti ryte laukti autostradoje autobuso, Gabrielė nuolat informuodavo artimiausius draugus. Ji ne tik skelbdavo buvimo vietą, bet ir stabtelėjusių arba pavėžėti kvietusių automobilių numerius.
„Draugai stebėdavosi, kad gal man paranoja. Svarbiausia, visada sakiau, kad nieko nebijau. Pripažinsiu, mažumėlę melavau. Beprotiškai bijau mamos skausmo manęs netekus“, - pasisakymą tęsė modelis.
„Tai kodėl žudome, prievartaujame, tyčiojamės vieni iš kitų? Kodėl viską darome priešingai nei turėtume? Aš suvokiu, jog naivu tikėtis absoliutaus gėrio pasauly, bet visa širdimi tikiuosi , jog vieną dieną eidama į parduotuvę aš sąmoningai išsiimsiu savo gynybinę amuniciją ir pagalvosiu: „Aš gi namie, žmonės nebe tokie sužvėrėję kaip ankščiau“. Tu sukuri tokį pasaulį, kuris vieną dieną taps meilės lauku“, - laišką pabaigė moteris.
