Kaip portalui tv3.lt nurodė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Aušra Bartulienė, per vandenį gali plisti įvairios bakterinės, virusinės, parazitinės kilmės užkrečiamosios ligos.
„Dažniausiai ligų sukėlėjai į organizmą patenka per burną, kai besimaudant gurkštelima užteršto vandens, rečiau per pažeistą odą ar gleivines“, – komentavo ji.
Didžiausias pavojus – vaikams
Specialistė pabrėžė, kad kuo vandens telkiniai labiau įšyla, tuo rizika užsikrėsti ir susirgti per vandenį plintančiomis ligomis padidėja.
„Įšilusiame ir organinėmis medžiagomis užterštame vandenyje susidaro palankios sąlygos įvairiems patogenams ilgai išlikti gyvybingiems ar daugintis“, – aiškino A. Bartulienė.
Per vandenį gali plisti ligas sukeliančios bakterijos (Campylobacter, Legionella, Vibrio cholera, Salmonella typhi ir kt.), virusai (adenovirusai, enterovirusai, hepatitų A ir E, norovirusai ir kt.), pirmuonys (Cryptosporidium parvum, Entamoeba histolitica, Giardia intestinalis), o kirminų (askaridžių, toksokarų, echinokokų) kiaušinėliai vandenyje gali išsilaikyti mėnesius.
„Jei į žmogaus organizmą patenka ligos sukėlėjų, galima susirgti. Dažniausiai tai būna ūmios žarnyno infekcinės ligos, kurių simptomai įvairūs. Pagrindiniai jų būtų karščiavimas, viduriavimas, vėmimas, galvos ir pilvo skausmai, silpnumas“, – pridūrė NVSC specialistė.
Ji atkreipė dėmesį, kad ypač pavojinga maudytis užterštame vandenyje yra vaikams, kadangi jie maudydamiesi dažniau gurkšteli vandens.
„Jų imuninė sistema dar nėra visiškai susiformavusi, taip pat didesnė rizika senjorams, nėščioms moterims ir silpną imuninę sistemą turintiems asmenims“, – įspėjo NVSC specialistė.
Po maudynių – ir hepatitas
Dar viena liga, kuria galima užsikrėsti per nešvarų vandenį – hepatitai.
„Juo užsikrečiama, kai virusas patenka į nesirgusio ar nevakcinuoto žmogaus organizmą per burną su užterštu maistu ar vandeniu. Taip pat galima užsikrėsti ir hepatitu E, plintančiu fekaliniu-oraliniu būdu.
„Įšilusiame ir organinėmis medžiagomis užterštame vandenyje susidaro palankios sąlygos įvairiems patogenams ilgai išlikti gyvybingiems ar daugintis“, – aiškino A. Bartulienė.
Hepatito E virusas perduodamas per burną su virusais užterštu geriamuoju vandeniu ar suvalgius užterštų ir nepakankamai termiškai apdorotų maisto produktų. Per vandenį gali plisti virusai, bakterijos, parazitai“, – dėstė A. Bartulienė.
NVSC duomenimis, laimei, per pirmąjį šių metų pusmetį, žarnyno infekcinių ligų atvejų, plintančių per vandenį, neužfiksuota.
Jūroje tyko pavojingas virusas
Būti atidiems reikėtų it poilsiaujant prie Baltijos jūros, mat čia gal veistis pavojingos bakterijos, kurių sukeliamos infekcijos gali baigtis galūnių amputacija ar net mirtimi.
Vibrioze dažniausiai užsikrečiama per tam tikrą maistą, tačiau rizika užsikrėsti išlieka ir maudantis Baltijos jūroje. Kaip portalui tv3.lt yra aiškinusi A. Bartulienė, šios bakterijos veisiasi šiltoje, žemo druskingumo jūrinėje aplinkoje, tad į palankių veisimuisi vietų sąrašą įtraukiama ir Baltijos jūra.
Tačiau tam reikalinga viena sąlyga: „Šios sąlygos vasaros mėnesiais gali susidaryti upių žiotyse, kuriose susilieja gėlas upės ir sūrus jūros vanduo, ir vidutinio druskingumo vandens telkiniuose. Užsikrėtimo rizika yra Baltijos regione karštais vasaros mėnesiais, kai jūros vandens temperatūra yra apie 20 laipsnių.“
Vis tik, nors rizika užsikrėsti jūroje išlieka, dažniausiai užsikrečiama vartojant užkrėstus maisto produktus – jūros gėrybes, ypač didelė rizika kyla valgant austres.
„Kai kurios Vibrio rūšys, pavyzdžiui, Vibrio vulnificus, gali sukelti odos infekciją, joms patekus į žaizdą“, – pridūrė specialistė.
Retais atvejais – itin komplikuoti atvejai
Dažniausiai vibriozė pasireiškia gastroenterito simptomais – vandeningu viduriavimu, pilvo skausmais, pykinimu, vėmimu. Ligos simptomai išsivysto per 24 valandas po užsikrėtimo ir tęsiasi apie 3 dienas.
A. Bartulienė nurodė, kad sunki ligos eiga pasireiškia retai, dažniau ji būdinga asmenims, kurių imunitetas nusilpęs.
Tačiau vienos iš Vibrio bakterijų rūšių sukeliama vibriozė itin pavojinga – asmenims, užsikrėtusiems Vibrio vulnificus infekcija, liga gali skaudžiai komplikuotis – gali prireikti galūnių amputacijos, o blogiausiu atveju gali ištikti net mirtis.
„Siekiant sumažinti užsikrėtimo vibrioze riziką, rekomenduojama valgyti tik termiškai apdorotas jūros gėrybes, ypač austres, plauti rankas po sąlyčio su termiškai neapdorotomis jūros gėrybėmis“, – patarė specialistė.
Kur maudytis saugu?
Pašnekovė priminė, kad miestų ar rajonų savivaldybės, pagal nustatytą tvarką, organizuoja mikrobiologinius ir cheminius-fizikinius vandens tyrimus, prasidedant maudymosi sezonui ir visą vasarą.
„Vasaros sezono metu kurorto paplūdimiuose periodiškai kas 2 savaites yra atliekami mikrobiologiniai ir cheminiai vandens tyrimai. Taip pat kartą per mėnesį yra atliekami paplūdimių parazitologiniai smėlio tyrimai (dėl helmintų ir jų kiaušinėlių)“, – nurodė NVSC specialistė.
Visa informacija yra skelbiama savivaldybių interneto svetainėse bei prie vandens telkinių esančiuose informacijos stenduose.
Išsami informacija apie Lietuvos maudyklų vandens kokybę skelbiama Higienos instituto interneto svetainėje adresu.