Šią savaitę po stiprios liūties Kaune žmonės socialiniuose tinkluose dalijosi apsemtų automobilių ir gatvių nuotraukomis, o avarinė tarnyba sulaukė 115 pranešimų, kai paros vidurkis – 27 iškvietimai.
„Kuomet per dvi valandas iškrenta 39,6 mm kritulių, o vidutinė mėnesio norma yra 55 mm kritulių, nė viena lietaus nuotekų sistema tokio kiekio iš karto nesurenka, todėl ant gatvių formuojasi tam tikras vandens kiekis“, – BNS sakė „Kauno vandenų“ generalinis direktorius Vilius Burokas.
Pasak jo, nuotekų problemą bendrovė sprendžia ne vienus metus, šiuo metu projektuojami nauji lietaus nuotekų tinklai Aleksoto bei Žaliakalnio mikrorajonuose.
„Žaliakalnio rajone išvysčius lietaus nuotekų sistemą, gerokai sumažės paviršinio vandens apkrova nuo šlaitų į Jonavos gatvę“, – BNS sakė V. Burokas.
Planuojama iš viso nutiesti apie 25 kilometrus naujų paviršinių nuotekų tinklų.
Pasak V. Buroko, lietaus nuotekų tinklų pralaidumą taip pat mažina lietaus nuo šlaitų nuplaunama nesurinkta nupjauta žolė, nukritę lapai.
„Tokiais atvejais lietaus nuotekų tinklo šulinių grotos užnešamos žole, lapais, šiukšlėmis ir dėl to jų pralaidumas smarkiai sumažėja, formuojasi patvankos“, – teigė jis.
Praėjusią vasarą taip pat paaiškėjo, kad kai kurie gyventojai lietaus nuotekas neteisėtai nuleidžia į buitinių nuotekų tinklus, todėl per gausias liūtis pradeda trikti ir šių tinklų veikla, nuo to kenčia nesąžiningų gyventojų kaimynai.
„Kauno vandenų“ technikos direktoriaus duomenimis, apie 30 proc. gyventojų, pas kuriuos nustatyti tokie pažeidimai, juos pašalino.
