Mėgstančius turistauti Lietuvoje ,,Didysis žygis po Baltijos šalis" kviečia įsijungti į dalyvių gretas. Šiemet jis vėl siūlo aplankyti dešimt Lietuvos vietų, tarp jų - Zarasų, Anykščių ir Panevėžio rajonus. Pasivažinėjimas po Rytų Aukštaitiją lengvai tilps į vieną savaitgalį. Jau ketvirtus metus iš eilės vykdomas kelionių projektas tęsis iki spalio mėnesio, tad laiko užteks apsilankyti ne tik Lietuvoje, bet ir Latvijoje bei Estijoje. Pradėti Žygį galite bet kur, bet kada, vieni ar su draugais, ir apvažiuoti tiek objektų, kiek norite. Projekto metu pigiau arba nemokamai pateksite į kai kuriuos muziejus, parkus, dvarus ir dar laimėsite prizų - lėktuvų bilietų, nakvynių viešbučiuose ir kitų.
Jūrų muziejus – Aukštaitijoje
Salako miestelyje įsikūrusiame Gražutės regioninio parko lankytojų centre žygeivius kviečia Vidos Žilinskienės indivuduli kolekcija ,,Jūrų muziejus“. Ką taip toli nuo jūros galima pamatyti? – paklausite. Atvykite ir įsitikinsite, kad ir sausumoje apie jūrą įmanoma daug sužinoti. Savo kolekcijos atsiradimą buvusi geografijos mokytoja sieja su profesine veikla - norėdama paįvairinti vaikams geografijos pamokas, keliaudama ji sukaupė kalnus jūros grožybių, kurios po kiek laiko virto “Jūrų muziejaus" eksponatais. Kriauklių, žuvų skeletų, koralų, akmenų ir kitų dailtų iš jūros Vidai privežė mokiniai, bičiuliai ir giminės. Dabar Vidos muziejuje eksponatų daugiau nei du tūkstančiai. Pabuvoję čia lankytojai neretai atsiunčia jai naujų kriauklių iš visų pasaulio kraštų, taip prisidėdami prie kolekcijos plėtimo. Per aštuonias dešimtis perkopusi Vida Žilinskienė dar įdomesnė nei pats muziejus – puiki pašnekovė, nestokojanti humoro jausmo ir neieškanti žodžio kišenėje. Ji džiaugiasi savo svečiais ir norintiems mielai pasakoja apie vandenynus, jūras, marias ir apie kiekvieną savo eksponatą.
Gražutės regioniniame parke verta užsibūti ir ilgiau, nes čia telkšo daugybė ežerų su miniatiūrinėmis salomis, galima išsinuomoti valtis ir paplaukioti. Salelėse pateksite į laukinę gamtą, jose priversta bebrų nugraužtų medžių. Šie gyvūnai krantuose po šaknimis įsirengę savo buveines, ir jei tylėsite užgniaužę kvapą, išvysite aplink plaukiojančius šeimininkus. Iškišę iš vandens nosis užtvankų statytojai darbuojasi netrukdomi, bet nuo menkiausio triukšmo greitai sprunka po vandeniu, plekštelėję uodega. Jei susidomėsite vietove, kelionę po Gražutės regioninį parką galite susiplanuoti pasižvalgę jo internetiniame puslapyje www.grazute.lt.
Su vėju į Anykščius
Iš Salako netoli į Anykščius, kur ant Kalitos kalno 2009 m. sumontuota vasaros rogučių trasa, vienintelis Lietuvoje nusileidimo linksmaisiais kalneliais atrakcionas. Jos nusileidimo ilgis – 485 m, o didelis pliusas tas, kad apačioje nereikia išlipti – rogės pakeliamos į viršų kartu su važinėtojais, ir viršuje vėl paleidžiamos žemyn. Neišlipant sukti ratus galima iki pristigs lėšų arba nusibos. Ši pramoga skirta visų amžiaus grupių turistams. Penki nusileidimai Žygio dalyviams kainuoja 10 litų, kitiems – perpus brangiau. Maksimalus rogučių greitis – 40 km per valandą, bet leidžiantis žemyn jį galima reguliuoti pačiam. Daugiau apie naująsias Anykščių rogutes, atsiradusias tik 2009 m. rudenį, www.kalitoskalnas.lt.
Kas laukia Panevėžyje?
Prie Panevėžio Didžiojo žygio dalyviai galės nemokamai aplankyti Bistrampolio dvaro ansamblį ir pasivaikščioti po parką. Jis įsikūręs 14 kilometrų nuo miesto, netoli Uliūnų gyvenvietės. Ši dvarvietė egzistavo nuo XV amžiaus pabaigos, o nuo XVII a. iki 1940 m. priklausė Bistramų giminei, kuri siejama ir su Henriku Senkevičiumi. Čia jis kūrė garsią lenkų trilogiją, tad dvaras aktualus lenkų kultūrai ir jį lanko nemažai turistų iš Lenkijos. Jis siejasi ir su rusų kultūra, mat keli jo dvarininkai dalyvavo Borodino kautynėse rusų pusėje. Lietuviškosios Bistramų atšakos pradininkas buvo Karaliaus Vladislovo IV dvariškis Jonas Kazimieras Bistramas. Ši giminė dvarą valdė nuo XVII a. iki 1940 m., bet vėliau nacionalizuotas dvaras buvo apleistas ir ėmė nykti. Iki šių dienų išlikę 1850 m. dvaro rūmai ir 10 kitų ansamblio pastatų, kurių seniausi yra iš 1820 m., yra ir XIX a. pradžios parkas, keli tvenkiniai ir kapinės. Atokiau nuo centrinių rūmų esančioje koplyčioje dabar įrengtas knygnešių muziejus, o buvęs dvaro žirgynas virto koncertų sale, kurioje kasmet vyksta Bistrampolio festivaliai ir kiti renginiai, apie kuriuos galima sužinoti www.bistrampolis.lt.
Tai tik trys iš trijų dešimčių “Didžiojo žygio po Baltijos šalis 2010" objektų. Dalyvauti kasmet populiarėjančiame žaidime gali visi Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyventojai, pradėdami ir baigdami kelionę bet kuriame taške. Svarbiausia – turizmo informacijos centre arba Žygio objektuose pasiimti lankstinuką, nes jame išspausdintos žaidimo taisyklės bei nuolaidų kuponai. Informacijos apie šių metų Žygį rasite internete adresu www.greatbaltic.eu.
Kristinos Stalnionytės nuotr.
