Bylą nagrinėjusi teisėjų kolegija konstatavo, kad apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas apkaltinamąjį pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priimdamas naują nuosprendį, kuriuo B. Burgis buvo išteisintas nepadarius veikos, turinčios sistemingo asmens bauginimo nusikaltimo požymių, baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos ir esminių baudžiamojo proceso pažeidimų nepadarė.
Pagal Konstitucinio Teismo praktiką, nusikalstamomis veikomis gali būti pripažintos tik iš tikrųjų pavojingos veikos, kuriomis iš tikrųjų daroma žala asmens, visuomenės, valstybės interesams arba dėl šių veikų kyla grėsmė, kad tokia žala bus padaryta.
Todėl kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis. Šių nuostatų taikymas, leidžia išvengti tarp asmenų kilusių bet kokių konfliktų kriminalizavimo.
Išnagrinėjo pasakytus teiginius
Pažymėtina, kad sistemingas bauginimas reiškia nevienkartinį psichinį poveikį, pasireiškiantį grasinimais, kuriais siekiama sukelti stresą, nerimą, nesaugumo jausmą, priversti bijoti, kad dėl tolesnių grasinančiojo veiksmų ar neveikimo atsiras tam tikri neigiami padariniai.
Pagal bylos aplinkybes vertindama nagrinėjamo įvykio kontekstą teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad konfliktinė situacija susiklostė dėl KTU gimnazijoje galiojančios taisyklės, draudžiančios gimnazistams rūkyti, pažeidimo ir moksleivei atsiradusios pareigos pačiai palikti gimnaziją nevykdymo, nors tvarka, pagal kurią gimnazistai pažeidę gimnazijos taisykles, patys turi palikti mokyklą buvo žinoma tiek nukentėjusiajai moksleivei, tiek ir jos tėvams, jau pasirašant sutartį su gimnazija. Įtempti konfliktinių šalių santykiai lemia, kad teismas turi itin įdėmiai vertinti, ar pasakyti kitos konflikto šalies žodžiai buvo adekvačiai suvokti.
Atsižvelgdama į byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija padarė išvadą, kad nors B. Burgio išsakytos frazės savo turiniu ir išraiškos būdu galėjo sukelti neigiamas, nemalonias emocijas, tačiau iš esmės jos sietinos su hiperbolizuotai perteikiama susiklosčiusia situacija, savęs ir situacijos parodomuoju pobūdžiu, emocijomis, o ne su sistemingu bauginimu naudojant psichinę prievartą.
