Praeitą savaitę Vilniaus J. Tallat-Kelpšos konservatorijos neformaliojo ugdymo skyriaus vaikų choras „Ugnelė“ grįžo iš XII Maskvos tarptautinio vaikų ir jaunimo chorų konkurso „Maskvos garsai 2012“. Po koncertų maratono ir konkursinio pasirodymo lietuvių chorui buvo suteikta garbė dainuoti laureatų koncerte prestižinėje P. Čaikovskio salėje, o choro vadovei Valerijai Skapienei buvo įteiktas diplomas „Geriausio dirigento“ nominacijoje.
„Maskvos garsų“ rėmėjai – Rusijos kultūros ministerija, Rusijos švietimo ministerija ir Maskvos švietimo departamentas; nuo 1990 m. renginys traukia muzikantus iš viso pasaulio, nuo JAV ir Japonijos iki Armėnijos ir Tailando. Organizatoriai konkurso dalyviams surengė ekskursijas į tokias vietas kaip Caricino rūmai ir Kremlius, pristatė vietinę kultūrą vežiodami po muziejus ir choristus apgyvendindami prestižinės Maskvos muzikos ir estetikos mokyklos „Radost“ choristų šeimose. Penkiolikmetė choristė Neringa, prisimindama šeimą, kurioje gyveno, pasakojo, kad „rusai – malonūs ir be galo nuoširdūs žmonės. Labiausiai įstrigo šeimos religingumas ir bendravimas tarpusavyje.“
Neapsieita ir be stresinių situacijų. „Ugnelės“ meno vadovė ir dirigentė V. Skapienė pasakoja apie konkursą: „Konkursas vyko S. Rachmaninovo salėje, kuri pastatyta specialiai choriniam dainavimui; akustika – fantastiška. Nepaisant to, konkurse teko pasirodyti visiškai be akustinės repeticijos, man leido tik pro užkulisius pasižiūrėti, kaip atrodo salė. O „Sodauto“ su vaikščiojimais... (Choras konkursinėje programoje atliko Artūro Noviko aranžuotą lietuvių liaudies dainą „Sodauto“ su choreografijos elementais – aut.past.) Išeinu į sceną diriguoti, pradedu ir jaučiu, kad nėra vietos. Scena nedidelė, o jei dar aš stoviu, vaikams nėra kur judėti, be to, juokingai atrodo, kai dirigentas mojuoja žmogui prieš pat nosį... Vaikai scenoje liko be vadovo, bet lietuvių kompozitoriaus kūrinys visų pasirodymų metu buvo priimtas labai šiltai.“ Galima tik šyptelėti – choras „Ugnelė“ yra vienas iš tų, kurie improvizuoti gali net ir skrupulingai suplanuoto konkurso metu.
„Ugnelė“ Rusijos auditoriją stebino ne tik choreografijos elementais ir improvizacijomis konkurso metu, bet ir muzikiniu brandumu: daliai choro kūrinių koncertuose neretai fortepijonu akompanuoja patys nepilnamečiai choristai. „Mūsų vaikai dar nėra tokie subrendę,“ – lietuvius gyrė „Radost“ muzikantai. „Ugneliečius jungia nuoširdus noras dainuoti, – sako vadovė, – nesvarbu, kad vieni choro nariai puikiai groja instrumentais, o kiti visai nepažįsta natų. Jie tiesiog moka mėgautis muzika. Matyt ta atmosfera jaučiasi scenoje, nes kiekvieną gegužę ir kiekvieną rugsėjį prie mūsų prisijungti nori vis nauji vaikai, nors mes nesame nei muzikos mokykla, nei pop stiliaus ansamblis."
Choro „Ugnelė“ ištakos – 1954 metai, kai Vilniuje buvo įkurtas liaudies dainų ir šokių ansamblis „Ugnelė“; nuo 2010 choras gyvuoja kaip atskiras kolektyvas prie Vilniaus J. Tallat-Kelpšos konservatorijos. Valerija Skapienė su choru„Ugnelė“ dirba nuo 1999 metų; per tą laiką dalyvauta konkursuose Šveicarijoje, Ispanijoje, Italijoje, festivaliuose Pietų Korėjoje, Vokietijoje ir daugelyje kitų šalių, ne vienerius metus „Ugnelės“ organizuojamas kasmetinis respublikinis moksleivių chorų festivalis „Dainų mozaika“.
