Bet, kaip paaiškėjo, tas spindesys buvo nepakankamai ryškus, kad į šią porą, kurios namuose augo net trys mažamečiai vaikai (trejų bei pusantrų metukų ir keturių mėnesių mažyliai – aut. past.) , būtų atkreiptas reikiamas dėmesys.
Šiuo metu sužalotas kūdikis toliau gydomas Kauno klinikose. Nors, regis, pavojaus jo gyvybei dabar nėra ir mažylio būklė yra stabili, bet sunku prognozuoti, kokias ilgalaikes pasekmes paliks žiauraus tėvo smurto protrūkis.
Istorijos, kai bejėgiai kūdikiai Lietuvoje patiria žiaurų smurtą nuo pačių jiems artimiausių žmonių kartojasi. Kaip ir klausimas, kas vėl tinkamai neatliko savo darbo bei neužkirto kelio tokiam žiauriam elgesiui? Apie tai pasikalbėjome su Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstove spaudai Vaiva Arnaše.
Pasigedo visuomenės „indėlio“
„Pirmiausia noriu paneigti viešumoje pasirodžiusi informacija, jog Kaune gyvenančioje šeimoje, kurioje rugsėjo 24-sios naktį smurtauta prieš kūdikį, buvo smurtauta ir anksčiau – prieš 3 metų berniuką ir apie tai buvo žinoma vaiko teisių apsaugos specialistams.
Mūsų tarnyba, patikrinusi duomenis iki 2018 m. liepos 1 dienos, kai įsigaliojo naujas Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas, apie šią šeimą nerado jokių duomenų: nebuvo gauta pranešimų apie smurto naudojimą prieš vaikus bei kitus galimus vaiko teisių pažeidimus šioje šeimoje“, - akcentavo V. Arnašė.
Specialistė pridūrė, kad po 2018 m. liepos 1 dienos taip pat negauta jokių pranešimų apie galimą smurtą minėtoje šeimoje. Pagal Lietuvoje galiojančius įstatymus, į privatų šeimos gyvenimą tarnybos gali kištis tik su pateisinama priežastimi: „Jei nėra gautų pranešimų dėl vaiko teisių pažeidimo, vaiko teisių apsaugos specialistai neturi pagrindo, tikrinti, ar asmuo (tėvas, motina) tinkamai užtikrina vaiko teises bei įgyvendina savo teises ir pareigas.“
Tuo pačiu V. Arnašė atkreipė dėmesį, kad jei kitiems asmenimis (bendruomenės nariams – aut. past.) buvo žinoma, kad šie (vaikų tėvas, motina) asmenys ne tik vykdo galimas nusikalstamas veikas, bet ir neužtikrina mažamečių teisių, tie žmonės turėjo pranešti apie tai policijai arba vaiko teisių apsaugos specialistams.
„Tada paslaugos būtų suteikiamos reikiamu laiku ar, nustačius pavojų vaikų saugumui, sveikatai ar gyvybei, mažamečiai būtų paimti iš atstovų pagal įstatymą. Šiuo atveju, nei socialinės tarnybos, nei sveikatos priežiūros įstaigos nesikreipė į vaiko teisių apsaugos specialistus ar policiją dėl šios šeimos galimai netinkamo elgesio su vaikais“, - pabrėžė V. Arnašė.
Vadovaujasi tik įstatymais
Naujienų portalo tv3.lt pašnekovė dar kartą atkreipė dėmesį, kad suaugusieji, auginantys vaikus, nėra išskirtinai tikrinami nesant pranešimo, kad jiems kyla sunkumų auklėjant vaikus ir (ar) jie galimai pažeidžia vaikų teises.
Tik sulaukę signalo specialistai apsilanko vaiko gyvenamojoje vietoje, bendrauja su vaiku, jo tėvais bei vertina kitą, su vaiku ir jo socialine aplinka susijusią informaciją (pavyzdžiui, informaciją iš mokyklos, sveikatos priežiūros įstaigos ir kt.).
„Atsižvelgiant į nustatytą grėsmės vaikui lygį, gali būti imamasi atitinkamų veiksmų. Pavyzdžiui, nustačius pirmąjį grėsmės vaikui lygį – inicijuojamas atvejo vadybininko paskyrimas šeimai, kuris sudaro pagalbos planą. Arba, nustačius antrąjį grėsmės vaikui lygį – vaikas paimamas iš šeimos pagal įstatymą.
Taip pat pažymėtina, kad gavus pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą grėsmės vaikui lygis gali būti ir nenustatytas. Pavyzdžiui, jei galimo vaiko teisių pažeidimo pranešimas nepasitvirtino, pranešimo nagrinėjimas baigiamas“, - pasakojo Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovė.
Pagalba visą parą
Anot V Arnašės, vienas svarbiausių pastarųjų metų iššūkių buvo tas, kad vaiko teisių apsaugos funkcijos būtų vykdomos visą parą. „Šis tikslas yra pasiektas, tačiau galimų vaiko teisių pažeidimų pranešimų statistika nėra džiuginanti, todėl matyti vaiko teisių pažeidimų prevencijos svarba.
Tam, kad vaiko teisių apsauga būtų efektyvesnė, reikalinga didesnė įvairių sričių specialistų, kurie turi kontaktą su vaiku, įsitraukimas į vaiko teisių pažeidimų prevenciją, paslaugų šeimoms didinimas.
Nors visuomenė vis aktyviau praneša apie vaiko teisių pažeidimus, paskutiniai įvykiai, akivaizdu, parodo, ką kita – artimieji, kaimynai ir šeimas pažįstantys asmenys ne visada arba ne iš karto, matydami smurtą prieš vaikus, kreipiasi į policiją ir į tarnybą“, - vardijo V. Arnašė.
