Už seksualinį priekabiavimą gręsianti apkalta parlamentarui Kęstučiui Pūkui yra neregėtas dalykas Lietuvoje, – sako Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos vyresnioji patarėja Laima Vengalė-Dits. Mat nors seksualinis priekabiavimas mūsų šalyje paplitęs, moterys dažniausiai tyli, o priekabiautojai paprastai lieka nenubausti.
Tarnyba Pūko atvejo netiria
Lygių teisių kontrolieriaus tarnyba K. Pūko priekabiavimo netiria, nes kreivai surašyti įstatymai to nenumato. „Mes netiriame šio įvykio, nes moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymas draudžia seksualinį priekabiavimą darbiniuose santykiuose. Apie įsidarbinimo procesą įstatyme nekalbama. Manau, kad tai yra įstatymo spraga. Mes ruošiamės teikti siūlymus, kad įstatymas paleistų ir įsidarbinimo procesą“, – sako L. Vengalė-Dits.
Specialistė sako, kad visuomenės susidomėjimas Pūko atveju yra didelis žingsnis į priekį. „Tai yra visuomenėje žinomas žmogus, plačiai dabar aptarinėjamas. Merginų pareiškimai liudija, kad jis priekabiavo. Manau, kad visuomenė pažiūrės kitaip ir įvertins pačią problemą. Ne paslaptis, kad kai Seimas 1998 metais svarstė moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymą, žiniasklaidoje pasirodė kai kurių Seimo narių komentarai. Esą seksualinio priekabiavimo Lietuvoje nėra, niekada nebuvo ir niekada nebus. Buvo daug skepticizmo ir pašaipos. Jau beveik 18 metų praėjo, kai priimtas toks įstatymas, bet daug kas nepasikeitė. Tikiuosi, kad po šio skandalingo įvykio žmonės pasmerks priekabiautojo veiksmus ir suteiks šiam žmogaus teisių pažeidimui daugiau reikšmės. Gal net pasikeis požiūris, kad auka visuomet kalta“, – viliasi pašnekovė.
Priekabiavimą patiria mažiausiai trečdalis moterų
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba per metus paprastai gauna ne daugiau, kaip 3 oficialius skundus dėl seksualinio priekabiavimo. Tačiau tai nereiškia, kad Lietuvoje nepriekabiaujama. Daug žmonių skambina į tarnybą ir kreipiasi dėl konsultacijos. Tačiau apgalvoję situaciją, nusprendžia nepateikti skundo. Todėl statistika rodo, kad viskas gerai, o realybė – priešinga.
L. Vengalė-Dits sako, kad Lietuvoje apie 30 proc. moterų patiria seksualinį priekabiavimą ne tik darbe, bet ir studijuojant. Tačiau nesiskundžia. „Tiesiog moterys apie tai nutyli. Manau, viena iš priežasčių – tai labai asmeniška, privatu ir skaudu. Tai dažniausiai yra intymios užuominos, kurios moterį žemina. Kai elgesys paliečia moters lytiškumą, apie tai kalbėti tikrai skaudu ir sunku atsiverti. Mums kartais skambina pačios seksualinio priekabiavimo aukos, tačiau dažnesni – jų draugų, vyrų skambučiai. Jie teiraujasi, kaip apginti pažeistas moters teises ir apsaugoti jas nuo priekabiavimo. Aukos vis tik nedrįsta skambinti, jaučiasi nepatogiai. Taigi to aktyvaus vaidmens imasi draugai arba vyrai“, – sako pašnekovė.
Visuomenei problema kelia juoką
Specialistė teigia, kad kita svarbi moterų tylėjimo priežastis – visuomenės požiūris į seksualinio priekabiavimo aukas. „Visuomenė dažnai skeptiškai, ironiškai, su juoku žiūri į tokius dalykus. Ne visada seksualinio priekabiavimo aukos sulaukia visuomenės užuojautoms ir pagarbos. Dažniau linkstama manyti, kad pati auka savo elgesiu ar apranga išprovokavo priekabiautoją elgtis nepadoriai. Viešojoje erdvėje ši problema palydima pašaipėlėmis. Sakoma, kad tai išpūsta problema. Nėra pačioje visuomenėje suvokiama, kad seksualinis priekabiavimas aukai padaro didžiulę moralinę, psichologinę ir net fizinę žalą“, – aiškina L. Vengalė-Dits.
Trečia priežastis, kodėl aukos nesikreipia – įrodymų trūkumas. Liudininkai dažnai nesutinka liudyti, nenorėdami gadinti santykių darbe. „Žmonės nenori įtampos ir konfliktų darbe. Priekabiautojas dažniausiai būna darbdavys, žmonės nenori liudyti prieš jį, kad nebūtų pasekmių. Kartais tų liudytojų nebūna, nes priekabiavimas vyksta uždaroje aplinkoje, toliau nuo kitų akių“, – aiškina pašnekovė.
Kaip atpažinti priekabiavimą?
Dažnai moterys leidžia kolegoms nederamai pokštauti, nes net nesuvokia, kad turi teisę įžeidžiančius juokelius nutildyti. Kaip atpažinti seksualinį priekabiavimą ir atskirti nuo nepiktybiško flirto ar tiesiog noro papokštauti? Specialistė sako, kad pirmas požymis – pačios moters prasta savijauta ir jausmas, kad buvo peržengtos ribos.
„Jei elgesys yra nepageidaujamas, kelia nemalonius išgyvenimus, tau jau nėra nepiktybiškas flirtas. Tai labai subjektyvu. Viena moteris gali priimti tam tikrą išsireiškimą kaip juokelį, o kitai tai gali būti skaudu. Prisimenu vieną atvejį, kai vasarą atėjo mergina į darbą su atviresniais marškinėliais ant petnešėlių. Kolega pasakė: „o, kaip tu šiandien seksualiai atrodai, man taip ir norėtųsi su tavimi praleisti naktį“. Merginą tai įžeidė. Jei nors kiek tai yra susiję su moters privatumo pažeidimu, su pažeminimu, visada tą atskirti galima“, – sako lygių tiesių kontrolieriaus patarėja.
Anot jos, pačios moterys dažnai žeminantį elgesį tiesiog toleruoja, o priekabiautojas nesuvokia, kad elgiasi blogai. „Jam gali atrodyti, kad viskas gerai, kad vyrai gali ir per sėdmenis paplekšnoti, ir kažkokius seksistinius juokelius palaidyti“, – aiškina specialistė.
Taigi labai svarbu ir aukai rįžtis pasakyti, koks elgesys jai nepriimtinas bei pačiai apginti savo teises.
