„Buona sera!“ – itališkai pasisveikina kunigas Egidijus Venckus, grįžęs atostogų po studijų prestižiniame Romos Popiežiškajame Laterano universitete. Bažnytinę teisę studijuojančiam kunigui gėrėtis Italijos grožybėmis nėra kada. Daugiausia laiko tenka praleisti prie knygų. Atgaiva po paskaitų jis vadina keliones į Vatikaną.
Studijos – italų kalba
Studijuoti į Romą kunigas išvyko praėjusių metų rugpjūčio pabaigoje.
Anksčiau į Italiją yra keliavęs su piligrimais – Šiaulių Šv. Jurgio bažnyčioje, kurioje anksčiau E. Venckus klebonavo, iki šiol kabo nuotraukos iš kelionės.
„Negalvojau, kad teks ilgiau gyventi Italijoje. Gyvenimas pasikeitė ir turėjau tą pasikeitimą priimti“, – sako kunigas.
Italų kalbos pradėjo mokytis dar Šiauliuose. „Kalba sunki. Skamba gražiai, bet gramatika turi daugybę niuansų. Norint gerai kalbėti, kalbą reikia „trinti“, žodį ištarti daugybę kartų. Bet blogiausia – jau praeityje “, – šypsosi.
Studijos universitete vyksta italų kalba. Dėstytojai – įvairių teisės sričių specialistai iš Ispanijos, Prancūzijos, Italijos. Kurse studijuoja 40 studentų iš Venesuelos, Brazilijos, Argentinos, JAV, Indijos, Afrikos, Europos šalių. Yra ir lietuvis iš Vilkaviškio vyskupijos.
„Nugalėti“ metai
„Šv. Kazimiero kolegijoje bendraujame lietuviškai, o universitete per pertraukas su kursiokais kalbamės itališkai, – sako E. Venckus. – Studijų krūvis – nemažas, nes, mokantis itališkai, tempas sulėtėja. Iš pradžių per valandą su žodynėliu perskaitydavau vos puslapį, dabar jau apie dešimt.“
Studijų trukmė – treji metai. Studijas kunigas pradėjo nuo antro kurso, nes Lietuvoje buvo baigęs teisės magistrą, nemažai dalykų buvo įskaityti. Pirmieji metai, mano kunigas, yra patys sunkiausi, todėl dabar juos vadina „nugalėtais“.
Egzaminų tvarkaraščius studentai susidėlioja individualiai. Kunigas per dvi savaites išlaikė šešis egzaminus, tad pavyko atostogas pradėti anksčiau nei kiti bendrakursiai.
Laikas dėmesiui ir meilei
Italijoje E. Venckus išgyveno vieną svarbiausių įvykių gyvenime – popiežiaus Pranciškaus išrinkimą.
Kunigas atkreipė dėmesį, kad dabar atvykstančiųjų į Vatikaną paklausyti popiežiaus padvigubėjo. Popiežiaus palaiminimui susirenka šimtai tūkstančių tikinčiųjų.
„Bažnyčios pavasaris, atsinaujinimas jaučiamas visame pasaulyje. Žmones traukia atvirumas, Bažnyčios atsivėrimas, – sako E. Venckus. – Šventasis Tėvas yra pavyzdys, jis nusilenkia prie žmogaus, jis paliečia, palaimina. Jis randa laiko rodyti dėmesį, meilę. Kiekvienas žmogus to laukia.“
Kunigas mano, kad kiekvienas iš mūsų turėtume pakalbinti ligonį, skirti dėmesio vargšui ar tam, kuris eina nuleidęs galvą, nes, pavyzdžiui, neišlaikė egzamino. Arba – tik pasisveikinti, palinkėti įprastų dalykų.
„Popiežius sako: „Buon giorno!“ ("laba diena"), „Buon pranzo!“ ("skanaus!"), – primena kunigas. – Popiežius mato, kad pasaulis susvetimėjęs, ir nori artumo su kiekvienu žmogumi.“
Kunigas vadina atgaiva sekmadienio kelionę į Vatikaną gauti popiežiaus palaiminimo. Jei negali nuvykti į Vatikaną, transliaciją iš Šv. Petro aikštės stebi per televiziją.
Sportiška Roma
Savaitgaliais paskaitų universitete nėra, tad sportiškas kunigas, priklausomai nuo sezono, slidinėja, žaidžia lauko tenisą, tinklinį ar krepšinį. Komandą subūrę lietuviai žaidžia su venesueliečiais, pasauliečiais italais.
Italams, pasak E. Venckaus, Lietuvos krepšinis pirmiausia asocijuojasi su Arvydu Saboniu. Besidomintys krepšiniu žino Mindaugą Žukauską, Rimantą Kaukėną, kurių krepšinio biografijoje – Italijos klubai.
E. Venckus atkreipė dėmesį, kad italai yra labai sportiški, daug važinėja dviračiu, bėgioja, žaidžia lauko tenisą, kopia į kalnus.
„Visa Roma savaitgalį ištuštėja. Žmonės sportuoja parkeliuose, mokyklų stadionuose. Prie jūros, iki kurios tėra 30 kilometrų, daugybė žmonių ne tik bėgioja, bet žaidžia tinklinį“, – pasakoja.
Garsėja kulinarija
Kunigas šypsosi: Romoje dar pasiklystų. Keliones kol kas tenka išmainyti į knygas: „Kol neįveiksiu studijų, tol nematysiu vietos gyvenimo“.
Vis dėlto neabejoja: Italija – sūrio, vyno, kavos, picos šalis. O kur dar jūra, kalnai.
Kunigas pacituoja itališką dainą: „Palikite mane vieną dainuoti apie Italiją, nes aš esu tikras italas. Parmezano sūris – kaip prezidentas, kava – kaip karalienė.“
Savaitgaliais, atkreipė dėmesį kunigas, italai namie negamina, kavinės, picerijos būna užpildytos. Italų vakarai – labai šnekūs, jie daug kalba, gestikuliuoja. Bendrauti italams – labai svarbu.
Pasiilgsta Lietuvos
„Būnant Italijoje, Lietuva atrodo visai kitaip, tampa daug brangesnė, natūraliai pasiilgsti. Neįsivaizduoju, kaip žmogus gali sakyti nekenčiantis Lietuvos. Džiaugiuosi, kad esu lietuvis. Tik išvykęs pamatai, kokia Lietuvoje graži gamta“, – sako atostogų grįžęs kunigas.
Italijoje jis buvo lietuvių bendruomenės susitikime. Lietuviai Italijoje atsitraukia nuo Lietuvos, su gimtąja šalimi juos jungia draugai ir tėvai. Vaikus augina itališka kultūra ir supratimu. Vaikai lietuvių šeimose dažniausiai kalba itališkai.
Laukia kelionės
Nauji mokslo metai Romos Popiežiškajame Laterano universitete prasidės rugsėjį.
Gimtojoje Kelmėje kol kas atostogaujančio kunigo kitą savaitę laukia piligriminė kelionė su tikinčiaisiais į Agluoną, didžiausią Latvijoje Marijos šventovę. Kitas maršrutas drieksis po žymias Lietuvos šventoves.
Liepą E. Venckus planuoja vykti į JAV.
„Norint gyvenime atrasti, reikia atsitraukti. Taip save geriau pažinsi ir gyvenimą iš naujo atrasi“, – mano kunigas.
