Deividas Jursevičius, LRT Radijo laida „60 minučių“, LRT.lt
Tik likus mažiau negu mėnesiui iki lietuvio Martyno Girulio bioninės rankos operacijos ėmė aiškėti, kad valstybė vis dėlto skirs operacijai trūkstamą sumą. Trečiadienio vakarą M. Girulis LRT Radijo studijoje lankėsi jau galėdamas pats laikyti puodelį. Dvyliktoje klasėje besimokantis vaikinas prisimena informaciją tiesiog radęs internete. Dabar jis jau kuria tolimesnius planus padėti panašaus likimo žmonėmis, o gal ir tapti psichologu.
„Žmonės dažnai nemato prasmės gyvenime, nesupranta mažų dalykų, kurie yra svarbūs. Aš patyriau, kas man svarbu. Tai ir yra maži dalykai. Ne vien dideliais dalykais gali būti laimingas“, – sakė M. Girulis.
21-erių vaikinas iš Pagėgių savivaldybės – pirmasis lietuvis ir vienintelis neįgalus žmogus pasaulyje, kuriam buvo pritaisyta mintimis valdoma bioninė ranka. Iki šiol tokia ranka būdavo pritaikoma avarijos ar traumos atveju galūnių netekusiems žmonėms, tačiau nė karto asmeniui, kuris rankų nevaldė nuo gimimo. M. Girulis gimė turėdamas retą ligą. Vaikinui deformuoti ir paralyžiuoti galūnių raumenys.
– Jūs, įeidamas į studiją, paspaudėte man ranką. Tas paspaudimas buvo visai tvirtas.
– Gana vyriškas.
– Tikrai, vyriškas. Ar tai rodo, kad Jūs jau išmokote naudotis ranka?
– Dar yra ką veikti. Iki to dar trūksta, bet su kiekviena diena vis judu į priekį. Vis atrandu naujų dalykų, galiu kažką padaryti. Galiu pasigirti, kad galiu valgyti. Šiandien, kai važiavome į Vilnių, sustojome degalinėje atsigerti. Mama sakė: „Neimk, nerizikuok. Važiuoji į Vilnių, dar apsipilsi.“
Viskas pavyko. Paėmiau stiklinę ir atsigėriau. Dar iki tol paimdavau stiklinę ir pakeldavau iki burnos, bet atsigerti be šiaudelio buvo rizikinga, nes galiu apsipilti ar išsimušti dantis. Baimės jausmas dar yra.
– Koks jausmas būti pirmuoju pasaulyje?
– Mane tai labai jaudina, nes atveriu naują sritį pasauliui, kaip sakė profesorius [prof. Eugenijus Kaniušas, koordinavęs operaciją – LRT.lt]. Neįgalieji žmonės galės naudotis tokiomis galimybėmis. Tuo galiu didžiuotis, nes pasaulyje to dar nebuvo. Mane tai labai džiugina. Labiau to nesureikšminu – esu ir noriu būti paprastas eilinis žmogus.
– Jūs jau nesate, ko gero, eilinis. Vis tiek jau esate pirmasis pasaulyje. Teks su tuo susitaikyti. Rankos priderinimo darbai užtruko ir vyko ilgai. Teko iškęsti keletą operacijų. Iš Vienos Jūs grįžote ne per seniausiai.
– Taip, grįžome prieš porą savaičių. Vyko labai sudėtingas pritaikymas, nes visas mano kūnas yra ne toks, kaip normalaus žmogaus. Prie jo sunkiau pritaikyti, nei prie sveikojo [kūno – LRT.lt]. Dėl to viskas užtruko. Ranką valdau dviem sensoriais. Sveikas žmogus – šešiais sensoriais. Man sudėtingiau, bet po truputį vis bandau perprasti.
– Ar tai sudėtingas procesas?
– Yra ką veikti.
– O kas šiuo metu Jums sekasi sunkiausiai?
– Sunkiausiai? Pavyksta pasiimti kažką iš šaldytuvo. Tai elementaru, bet, kai bandžiau imti virdulį, vieną kartą apsipyliau. Kitą kartą jau bijojau. Tai tokios smulkmenos, bet baimės jausmas yra.
– Tiesiog reikia praktikos.
– Reikia turėti praktikos ir, manau, dar reikia nugalėti baimę.
– Jūs rankų nevaldote nuo pat gimimo. Visi tie dalykai, kaip pats sakote, virdulio ar vandens puodelis pakėlimas prie lūpų, yra patiriami pirmą kartą.
– Taip. Tai atradimas, kuris teikia euforiją.
– Anksčiau Jūs tokius paprastus dalykus, kurie mums atrodo kasdieniški, kaip valgymas su šakute, šaukštu ar puodelio pakėlimas prie lūpų, atlikdavote su mamos pagalba arba netgi kojomis.
– Iš stiklinės gerdavau su šiaudeliu. Nekeldavau jos. O valgydavau su koja. Pasiremdavau su ranka į koją. Prisitaikydamas pavalgydavau, bet reikėdavo labai smarkiai pasistengti. Dabar galiu pasigirti, kad galiu normaliai valgyti su šakute. Labai smagu.
– Kas yra bioninė ranka ir kaip ji veikia?
– Bioninė ranka yra nervu valdoma ranka. Mintimis valdoma ranka, galima sakyti. Mano rankoje yra du sensoriai, kuriais ją valdau. Dviem sensoriais sugebu valdyti ranką ir jais galūnė atlieka šešias funkcijas. Kad atliktum funkciją, turi susikoncentruoti ir pajudinti abu raumenis, į abu raumenis paduoti elektros, kad ranka persijungtų į kitą funkciją.
– Girdisi tokie cyptelėjimai, tai jie girdisi tada, kai Jūs keliate ranką?
– Taip, kai noriu ranką perjungti į kitą funkciją. Sakė, kad šį cyptelėjimą, kai išmoksiu [naudotis ranka – LRT.lt], panaikins. Man yra lengviau, kai girdžiu, ką noriu daryti.
– Kada pats suvokėte, kad Jūs turite ranką, galite paspausti draugams ranką, pats pavalgyti?
– Viskas iš tiesų tęsiasi jau trejus metus. Greitai niekas neįvyksta. Buvo labai sudėtingos operacijos. Pirmoji operacija buvo ir sudėtinga, ir skausminga. Kai man persodino nervus ir raumenis, pusę metų jaučiau vien elektrą ir skausmus, kol jie prigijo. Amputacija, palyginus su šia operacija, yra nulis.
– Jums buvo amputuota dešinė ranka?
– Taip, man buvo amputuota ranka. Tai, palyginus, nieko tokio.
– Ar kilo tokių minčių, kad yra sunku, reikia apsisukti ir eiti atgal?
– Ne, aš norėjau šį tikslą pasiekti iki galo. Visa tai įvyko žmonių, mano tėvų, valstybės dėka. Pasinaudodamas proga, norėčiau padėkoti Seimo vicepirmininkui Kęstui Komskiui, kuris geranoriškai padėjo ir patarė, kur kreiptis. Labai mums padėjo tiek finansiškai, tiek kaip Seimo narys. Noriu padėkoti visai valstybei ir visiems žmonėms, kurie mane išgirdo. Kai judinu ranką, pagalvoju apie kiekvieną žmogų.
Aš norėčiau tą gerumą pratęsti. Sutikau daug gerų žmonių ir tą gerumą turiu savy. Reikia toliau juo dalintis.
– Sukaupėte daug patirties, nuėjote ilgą kelią. Kaip minėjome, esate pirmasis pasaulyje. Ar į Jus galima kreiptis kokios nors pagalbos ar patarimo, jei žmonės turi panašias problemas? Ar Jūs jiems patartumėt?
– Aš tai planuoju ateityje. Nežinau, kaip seksis šiais metais. Mokausi 12-toje klasėje, noriu baigti mokyklą.
Yra įsteigtas fondas. Ateity norėčiau, kad mūsų fondas galėtų padėti panašaus likimo žmonėms, nes žinau, kad tikrai yra norinčių. Esu Lietuvoje ne vienas.
– Jei kas nors sugalvotų paaukoti ar paremti panašaus liko žmones kaip Jūs, tai gali kreiptis?
– Taip, gali – Martyno Girulio paramos fondas.
– Jūs nevaldėte rankų nuo pat gimimo. Jei kalbėtume apie išlaidas, reikalingas, kad būtų įstatytas toks protezas, ar tai yra brangiau, negu įstatyti bioninę ranką, kai žmogus tiesiog būna sužalotas ir netenka galimybės valdyti galūnę?
– Taip, toks variantas yra žymiai brangesnis. Kaip minėjau, yra tik du valdymo sensoriai ir visas rankos valdymas sudėtingas. Ji pritaikyta individualiai man. Kitokių rankų naudoti negalėčiau. Tai tas pats, kaip automobiliui taikyti kitokius, nei reikalinga, ratus.
– Gal žinote, ar kas nors iš Lietuvos jau eina Jūsų pramintu keliu?
– Kažkur girdėjau, kad kažkas domisi, bet dar su manimi nesusisiekė. Taip pat žurnale, kuriame buvau paminėtas, skaičiau, kad kažkas planuoja.
– Teko skaityti keletą interviu su Jumis. Anksčiau sakėte, kad ketinate baigti mokslus ir susirasti darbą. Ar šios svajonės išliko?
– Taip. Noriu būti naudingas visuomenei ir sau.
– O ką norėtumėte dirbti?
– Žiūrėčiau pagal galimybes. Patinka ir domiuosi psichologija.
– Jūs norėtumėte būti psichologu?
– Nežinau. Žmonės dažnai nemato prasmės gyvenime, nesupranta mažų dalykų, kurie yra svarbūs. Aš patyriau, kas man svarbu. Tai ir yra maži dalykai. Ne vien dideliais dalykais gali būti laimingas.
– Ar Jūs prisimenate pačią pirmą mintį, kai sugalvojote, kad norėtumėte turėti tokią bioninę ranką? Kaip tas momentas atrodė?
– Atrodė kaip kažkoks kosmosas. Viską atsimenu puikiai – atrodė nepasiekiama. Atsimenu, namuose nulipau iš antro aukšto šaukdamas: „Mama, radau rankas!“. Po to įtikinėjau tokius kelius eiti. bet tėvai su manimi nuo pat pirmos dienos. Taikstosi su mano norais.
– Tai Jūs pats radote šią informaciją internete ir nusprendėte, kad norėtumėte?
– Taip, nusprendžiau, kad pasiryžčiau tam.
– Kaip manote, ar čia, Lietuvoje, gali atsirasti daugiau tokių Jūsų likimo žmonių, kuriems pavyktų, pasiekti to paties?
– Taip, manau, kad ateityje šios rankos atpigs.
– Mes galime įvardyti. Tai nėra paslaptis, kiek kainuoja toks protezas. Kokia tai suma?
– Protezas kainavo 92 tūkst. eurų. Apie 320 tūkst. litų. Dar [reikėjo mokėti už – LRT.lt] operacijas. Operacija, kurios metu persodino nervus ir raumenis, kainavo 21 tūkst. eurų [apie 72 tūkst. litų], o paskui dar atlikta amputacija, kuri kainavo 5 tūkst. eurų [apie 17 tūkst. litų]. Šią dalį padengė valstybė.
