Antradienį, vasario 7 d., su medikų organizacijomis susitikęs sveikatos apsaugos ministras A. Dulkys aptarė medikų saugumo klausimus. Susitikimo metu medikų atstovai ministrui įteikė pasiūlymus, kokiomis priemonėmis būtų galima užtikrinti sveikatos darbuotojų saugumą, apsaugant juos nuo fizinio ir psichologinio smurto. Sutarta tęsti bendradarbiavimą, ieškant geriausių sprendimų kovoje prieš smurtaujančius asmenis
„Smurtas gimsta ne gydymo įstaigose, todėl turi būti iš ten išgyvendintas. Ši tema ilgus metus buvo jei ne toleruojama, tai nutylima, todėl palaikau medikų iniciatyvą apie tai kalbėti garsiai ir ieškoti sprendimų. Prieš sprendimų prisidėsiu ir aš. Jei žiūrėtume plačiau, tai diskusija vyksta ne tik apie smurtą ir medikų apsaugą, tačiau ir apie pacientų bei medikų santykį, kuris buvo paliktas savieigai“, – teigia sveikatos apsaugos ministras.
Su ministru susitikusi Auristida Gerliakienė, Lietuvos medikų sąjūdžio pirmininkė, akcentavo, kad diegiant saugumo priemones, būtina iš akių neišleisti ir esminės problemos – tai visuomenės tolerancija smurtui. Dėl jo daugelis viešųjų įstaigų darbuotojų kenčia smurtinius epizodus.
„Siekdami mažinti smurtinių atvejų pasireiškimą gydymo įstaigose ar pacientų namuose, lygiagrečiai turime viešinti smurto ir agresijos sklaidos bei tolerancijos problemą visuomenėje. Turime vienytis su pedagogais, kurie taip pat patiria tiek psichologinį, tiek fizinį smurtą. Patyčių reiškinys mokyklose kol kas yra kraupi kasdienybė, kartų ir tarpusavio santykių problema, įgaunanti epidemijos bruožų“, – sakė medikų atstovė.
Įteikė siūlymus, kaip gerinti situaciją
Susitikime medikų ir medicinos darbuotojų atstovai ministrui įteikė siūlymus, kaip būtų galima gydymo įstaigose sukurti saugesnes darbo sąlygas: tai atsakomybės didinimas už medikų įžeidinėjimą; galimybė atsisakyti pacientų už šių nepagarbų elgesį su personalu; saugumo priemonių įrengimas darbo vietose; sudarytos galimybės įrašinėti vaizdo ir garso priemonėmis, kylant smurto rizikai; galimybės užtikrinimas atlikti vidinius tyrimus smurto atveju; užtikrinti emocinę pagalbą smurtą patyrusiems darbuotojams; vykdyti šviečiamąją veiklą žiniasklaidoje; organizuoti mokymus sveikatos priežiūros specialistams, mokant juos valdyti konfliktines situacijas.
„Šie konkretūs pasiūlymai reikalauja įsigilinimo ir visapusiško įvertinimo, bet vien jų apimtis leidžia teigti, kad smurto prieš medikus reiškinys turi daug aspektų. Tai ir fizinės saugumo priemonės, ir teisinės, ir psichologinės. Praktikų įsitraukimas padės atrinkti jų aktualumą ir pritaikomumą“, – nurodo A. Dulkys.
Linas Darginavičius, skubiosios medicinos gydytojas, teigė besitikintis, kad pasiūlyti sprendimai įgalins ne tik visapusiškai išspręsti smurto prieš medikus problemą, bet ir padės medikams mažinti perdegimo sindromo pasireiškimą.
Susitikime dalyvavo ir pasiūlymus pristatė A. Gerliakienė, Lietuvos medikų sąjūdžio pirmininkė, L. Darginavičius, skubiosios medicinos gydytojas, Irina Šiaudvytienė, Nacionalinės sveikatos socialinių darbuotojų asociacijos valdybos narė, Alma Astafjeva, Lietuvos šeimos gydytojų profesinės sąjungos pirmininko pavaduotoja, Rūta Ramoškienė, Greitosios medicinos pagalbos įstaigų asociacijos vadovė.
Tai ne vienintelės iniciatyvos, kuriomis didinamas medikų ir medicinos darbuotojų saugumas. Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen pateikė įstatymo pataisas, kuriomis medikų įžeidimas prilyginamas pareigūnų įžeidimui. Sveikatos apsaugos ministerijos sudaryta tarpinstitucinė darbo grupė peržiūri reagavimo ir bendradarbiavimo algoritmą, kai gelbėjimo operacijų metu dirba kelios tarnybos, tarp jų ir greitosios medicinos pagalbos medikai. Taip pat ministerija atlieka teisės aktų peržiūrą, kad galėtų įvertinti, kokia įstatymo lygmeniu medikų ir medicinos darbuotojų apsauga yra užtikrinama.
