Rusiją siaubiantys gaisrai pasiekė Černobylio katastrofos pažeistus miškus ir dėl to susidaro radioaktyvūs dūmų debesys, kurie gali plisti priklausomai nuo vėjo krypties.
Kaip pranešė gamtosaugininkų organizacijos „Greenpeace“ Rusijos padalinys, miškų gaisrai pasiekė Briansko sritį, esančią netoli Ukrainos ir Baltarusijos bei smarkiai nukentėjusią nuo 1986 m. Černobylio katastrofos. Brianską nuo Vilniaus skiria maždaug septyni šimtai kilometrų. Radiacijos pažeistus miškus ugnis pasiekė antradienį.
„Greenpeace“ teigia, kad dega radiacijos pažeisti miškai, kyla radioaktyvūs debesys. Tiesa, teigiama, kad radiacijos lygis šiuose debesyse bus palyginti nedidelis. „Tačiau nenuvertinčiau radiacijos poveikio rizikos, kadangi labai nedaug žinome apie anglies dvideginio, sumišusios su nedidele doze radiacijos, poveikį sveikatai“, – mano „Greenpeace“ Rusijos padalinio atstovas Vladimiras Čiuprovas.
Po Černobylio katastrofos itin nukentėjo šio regiono miškai: radioaktyviosios dalelės nusėdo dirvoje, aplinkosaugininkai perspėja, kad į orą jos ir vėl gali patekti kilus miškų gaisrams, o dėl vėjo gali išplisti ir į kitus regionus. Rusijos Nepaprastųjų situacijų ministras Sergejus Šoigu pripažino pavojų ir pabrėžė, kad jie imasi visų priemonių, kad užkirstų tam kelią.
Žinomas ekologas, Rusijos Mokslų akademijos narys korespondentas Aleksejus Jablokovas išreiškė susirūpinimą dėl miškų gaisrų padarinių Briansko srities rajonuose, nukentėjusiuose nuo Černobylio avarijos.
Valstybinė Rusijos miškų apsaugos įstaiga trečiadienį patvirtino, kad, rugpjūčio 6 dienos duomenimis, vien Briansko srityje užterštose radionuklidais žemėse buvo užfiksuoti 28 gaisrai, jie iš viso buvo apėmę 269 hektarų plotą.
„Priklausomai nuo oro sąlygų (radionuklidai) gali būti išnešioti per šimtus kilometrų. Jeigu dega Briansko sritis, jie gali atsidurti Novgorodo srityje, Maskvoje, o esant tam tikroms aplinkybėms – ir Rytų Europoje“, – trečiadienį agentūrai „Interfax“ sakė A.Jablokovas.
„Baltarusijoje 1992 metais už 150 kilometrų nuo Briansko degė miškai, tada per 5 valandas už 800 kilometrų Vilniuje buvo užfiksuotas padidėjęs Černobylio radionuklidų kiekis. Kad radionuklidai išnešiojami per šimtus kilometrų, yra faktas“, – sakė ekologas.
Savo ruožtu Rusijos energetikos programos „Greenpeace“ vadovas Vladimiras Čiuprovas trečiadienį agentūrai „Interfax“ nurodė, kad, jeigu nebus stipraus vėjo, degančių Briansko srityje miškų dūmai Maskvos regiono ir Vakarų Europos nepasieks.
„Atsižvelgiant į tai, kad tai nedidelės radiacijos dozės, Maskvos ir Vakarų Europos, mūsų vertinimu, tai nepasieks“, – pranešė jis.
„Vėjo stiprumas dabar ten nedidelis, 0–2 metrai per sekundę, vėjo kryptis nuolat keičiasi. Radionuklidai gali pasklisti keliasdešimt kilometrų nuo gaisro vietos. Galima manyti, kad mažą radiacijos dozę gaus ugniagesiai ir vietos gyventojai. Tai nemirtina ir nesukels neįgalumo“, – sakė V.Čiuprovas.
Savo ruožtu Rusijos Černobylio sąjungos pirmininkas Viačeslavas Grišinas, komentuodamas informaciją apie gaisrus radioaktyviosiomis medžiagomis užterštose zonose, pabrėžė, kad smarkiai užterštų vietų yra tik keturiose srityse: Briansko, Kalugos, Oriolo ir Tulos.
„Ten radioaktyvumas kai kur yra didesnis nei 5 kiuri vienam kvadratiniam kilometrui, o kai kuriose Briansko srities pietvakarių teritorijose – nuo 15 iki 40 kiuri. Kalbant apie Čeliabinsko, Kurgano ir Penzos sritis, ten yra kiek daugiau nei 1 kiuri (normos viršijimas prasideda nuo 1 kiuri)“, – sakė V.Grišinas.
Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad daugelis medžiagų, praėjus 25 metams po Černobylio katastrofos, jau beveik suiro ir nekelia buvusio radioaktyvumo pavojaus.
„Todėl antrojo Černobylio, žinoma, nebus, bet aš vis dėlto neatmetu, kad uždelsus gaisrų gesinimą gali būti daugiau taršos, nors ir ne tokios didelės“, – sakė V. Grišinas. Be to, jo nuomone, po gaisrų radioaktyviose zonose, jeigu pelenai iš jų bus išnešioti į kitas teritorijas, šias ką tik užterštas teritorijas reikės dezaktyvuoti.
Tiesa, naujienų agentūra AP praneša, kad šalies vakarinėje dalyje, smarkiai užterštoje po 1986 m. Černobylio katastrofos, buvo padidintas budinčiųjų miškuose skaičius. Šie veiksmai, tikimasi, padės užkirsti kelią gaisrams, kurie gali paskleisti radiaciją po aplinkinius regionus. Bent jau kol kas apie padidėjusį radiacijos foną pranešimų negauta.
