Tų metų balandžio 19-ąją paryžiečiai ir visas pasaulis su siaubu stebėjo, kaip liepsnos niokoja pasaulio paveldo objektą, o paskui nukrenta jo smailė.
Kai kuriems apokaliptiniai gaisro vaizdai atrodė kaip daugiau nei 850 metų bažnyčios istorijos pabaiga ar net pačios Vakarų civilizacijos žlugimo simbolis.
Tačiau prezidentas Emmanuelis Macronas, paskelbęs, kad Prancūzija yra „statytojų tauta“, užsibrėžė ambicingą tikslą per penkerius metus atstatyti bažnyčią ir paversti ją dar gražesne nei anksčiau.
Prancūzijos valdžia džiaugiasi, kad pažadas iš esmės buvo ištesėtas – gruodžio 7–8 dienomis vyks iškilmingos ceremonijos, kuriomis bus pažymėtas atnaujintų maldos namų atidarymas, nors ir jau po vasaros olimpinių žaidynių Paryžiuje.
Šimtus milijonų eurų kainavusiai restauracijai „šimtmečio statybų aikštelei“ buvo pasitelkta apie 250 įmonių ir šimtai ekspertų.
Laukiama 15 mln. lankytojų
Vėlavimus lėmė COVID-19 pandemija ir būtinybė išvalyti gaisro metu pasklidusį šviną.
Prancūzų generolas Jeanas-Louis Georgelinas, kuriam buvo pavesta prižiūrėti restauravimą, žuvo 2023 metų rugpjūtį Pirėnų kalnuose, o jį pakeitė jo dešinioji ranka Philippe'as Jostas.
Tačiau dabar XIX amžiaus gotikinė smailė atkurta kaip tiksli originalo kopija, vitražiniai langai atgavo savo spalvą, sienos spindi po gaisro išvalius dėmes, o restauruoti vargonai pasirengę vėl skambėti.
Lankytojams nematomas naujas mechanizmas, skirtas apsisaugoti nuo būsimų gaisrų – diskretiška vamzdžių sistema, pasiruošusi paleisti milijonus vandens lašelių naujos nelaimės atveju.
Atidarymas – tai dar ne milžiniškų restauravimo darbų pabaiga: dar reikia užbaigti dalį švininės stogo dangos pagrindo, o apaštalų ir šventųjų statulos, nuimtos prieš gaisrą, kad būtų galima jas restauruoti, bus vėl sumontuotos 2025-ųjų pirmoje pusėje.
Dievo Motinos katedra, 2017 metais sulaukusi 12 mln. lankytojų, po atnaujinimo tikisi sulaukti dar didesnio jų skaičiaus – 14–15 mln., nurodė bažnyčios vadovybė.
Paryžiaus arkivyskupas Laurent'as Ulrichas, praėjusį mėnesį naujienų agentūrai AFP teigė, kad gruodžio 7 dieną, šeštadienį, E. Macronas pasakys kalbą bažnyčios viduje ir taip pažymės atidarymą.
Labai neįprasta, kad politiniam lyderiui būtų leista kreiptis į tikinčiuosius katalikų religiniame pastate. Pagal savo konstituciją Prancūzija yra pasaulietinė šalis, kurioje Bažnyčia ir valstybė yra griežtai atskirtos.
Kitą dieną, gruodžio 8-ąją sekmadienį, bus aukojamos pirmosios mišios ir pašventintas naujasis altorius, pridūrė arkivyskupas.
Buvo pranešimų apie įtampą tarp Bažnyčios ir Eliziejaus rūmų dėl to, kaip turėtų vykti ceremonija.
Gruodį E. Macronas sakė, kad pakvietė popiežių Pranciškų į katedros atidarymą, tačiau rugsėjį kai kurių nuostabai Katalikų bažnyčios vadovas paskelbė neatvyksiąs.
Lemiamas laikas bažnyčiai
Pastaraisiais metais Prancūzijos Katalikų bažnyčią sukrėtė kaltinimai dvasininkams seksualiniu išnaudojimu, įskaitant vieną naujausių atvejų su vienuoliu Abbe Pierre'u, išgarsėjusiu dėl pagalbos vargšams.
Nepriklausomo tyrimo metu nustatyta, kad per pastaruosius septynis dešimtmečius dvasininkai išnaudojo 216 tūkst. nepilnamečių.
Prancūzijos katalikų bažnyčia jau kelis dešimtmečius patiria nuosmukį.
Remiantis 2023-iaisiais paskelbtais oficialiais statistiniais duomenimis, 29 proc. 18–59 metų amžiaus gyventojų save laiko katalikais.
Bažnyčios restauracija iš viso kainavo beveik 700 mln. eurų.
Ji buvo finansuojama iš 846 mln. eurų aukų, kurios buvo surinktos iš 150 šalių per beprecedentę solidarumo akciją.
Likę pinigai skirti skubiems rytinės katedros pusės išorės restauravimo darbams.
Prancūzijos ministrai taip pat iškėlė idėją apmokestinti turistų įėjimą į šią vietą, tačiau Paryžiaus vyskupija teigė, kad nemokamas įėjimas yra svarbus principas, kurį reikia išlaikyti.
Praėjus daugiau nei penkeriems metams, toliau tiriama, kas sukėlė gaisrą. Pirminės išvados rodo, kad gaisras buvo nelaimingas atsitikimas, kurį galėjo sukelti, pavyzdžiui, trumpasis jungimas, suvirinimo aparato ugnis ar cigaretė.
