„Namas nesudegė iki pamatų, bet tai, kas nesudegė – surūko, gaisrininkai vandeniu supylė visą ką tik rekonstruotą mūsų 400 kv.m namą. Nelaimės mastas didelis, nes tą dieną vienuolika mūsų globojamų vaikų liko be pastogės... Bėdai ištikus stengėmės išlikti ramūs ir racionalūs. Vylėmės, kad visas bėdas padės išspręsti „Lietuvos draudimas“, kurį mes turėjome.
Būdama atsakinga ir gyvendama su vienuolika vaikų puikiai suvokiau, kad gyvenu ant „parako statinės“ ir būtina drausti sienas ir turtą tikrai ne minimalia draudimo suma – dėl visa ko. Juk draudiesi tam, kad turėtum apsaugą ištikus dienai X , turėtum į ką atsiremti“, – savo „Facebooko“ paskyroje rašė Nijolė Navickienė.
„Nemanipuliuokite vaikų tema“
Visgi moteris sako supratusi, kad nelaimės atveju ji negali pasikliauti draudimu ir į jį Nijolė nuo šiol žiūri kaip į priešą. Moteris sako labai nusivylusi draudimu.
„Praėjus 2 mėnesiams po nelaimės mes ne tik, kad vis dar esame be namų, bet dar ir nepradėjom namo tvarkymo ir statybos darbų, nes „Lietuvos draudimas“ neduoda sutikimo! Ir kai prašai jų paskubėti priimti sprendimą, nes privalome sutvarkyti namus iki rugsėjo 1-osios, jie atkerta: „Nemanipuliuokite vaikų tema“.
Kad būtų aiškiau, pabandysiu nupasakoti mūsų bendravimą su „Lietuvos draudimu“ po gaisro. Praėjus dienai po gaisro, į mūsų sudegusius namus atvažiavo draudimo atstovai – norėjo įvertinti žalą. Atrodė malonūs ir rūpestingi: „Situacija neeilinė, vienuolika globojamų vaikų, tikrai padėsim, atsižvelgsim ir t.t , o kad būtų greičiau, aprašykit visus sugadintus, patirtą žalą čia ir dabar“.
Buvo praėjusi para po gaisro, aš ką tik grįžusi iš ligoninės, aišku, veikė raminamieji vaistai. Neadekvačiai paskubomis sėdau rašyti viso 400 kv.m name buvusių daiktų sąrašo. Negana to, išvažiuodami šie mandagūs darbuotojai leido po truputį tvarkyti gaisravietę ir išmesti sudegusius daiktus. Prašė palikti tik viryklę, kuri ir buvo gaisro židinys. Kartu su vaikais kibome į darbus. Valom, šluojam, šiukšlių konteineriai vienas po kito važiuoja iš kiemo.
Praėjus dviems savaitėms, gauname pirmąją draudimo sąmatą – žalos įvertinimas už nekilnojamo turto pažeidimus. Paskaičiau ir atsisėdau. Nežinau, ar galiu minėti pirmąją sumą, kuri buvo suskaičiuota, tai neminėsiu, bet, patikėkit, ji buvo tokia graudžiai juokinga ... Draudimas siūlė nieko neremontuoti, tik nuvalyti suodžius. Valyti tapetus, valyti plastikines lenteles ir jiems nesvarbu, kad po jomis suodžių pilna, o tai labai kenksmingi sveikatai. Pagrindinės išlaidos buvo suskaičiuotos namų valymui, kuris neva tiesiog daro stebuklus... iš po lentelių ištraukia suodžius, suskilusias nuo karščio grindis atstato į vietą ir t.t.“, – pasakojo N. Navickienė.
Prasidėję „stebuklai“
Moteris sako nesutikusi su draudimo pasiūlymais, tuomet atvažiavę jų darbuotojai „dėrėdavosi kaip turguje“, o paskui vis tiek nesutarus, buvo pareikalauta teismo eksperto.
„Tuomet prasideda dar keistesni dalykai. Jie sako: -Iškilo klausimų dėl turto, eime apžiūrėti daiktų. Norėtumėme pamatyti jūsų šaldytuvą. – Mes negalime parodyti jums šaldytuvo, išmetėme. – Kodėl jūs jį išmetėte? – Nes jūsų darbuotojai aprašė sugadintą turtą antrą dieną po gaisro ir liepė valyti namus... – Mes taip nesakėme!
Kova laiškais tęsiasi iki dabar. Mes siunčiame jiems sąrašą su daiktų įsigijimo kainomis, jie perskaičiuoja mūsų sąmatą – vėl nutinka „stebuklai“, nes mūsų daiktai atpinga beveik 80 proc. Name gyveno 13 žmonių, daiktų buvome prikaupę nemažai, patys pirkome, kai ką dovanų gavome.
Pasirodo, jei pagalvės, antklodės, čiužiniai buvo brangūs ir kokybiški – „Dormeo“ čiužiniams įsigyti taupėme, jiems nė motais, – jie vertina prekę stebuklinga 5-6 eurų kaina. Didelei šeimai reikalingą kokybišką daržovių smulkintuvę, pirktą už 40 eurų, siūlo keisti kinietišku analogu už 5 eurus. Jei televizorius buvo naujas ir kokybiškas, nesvarbu, gausi į vietą tokį, kuris rodo ir yra kelis kartus pigesnis. Šeimynos fotografijų kolekciją, kurias buvau atspausdusi ant drobės ir sumokėjau 300 eurų, jie vertina 9 eurais.
Vaikų gertuvės, puodai ir daugelis kitų virtuvės daiktų ir rakandų jiems yra nuvalomi! Nors jie jau senai išvažiavę į Pasvalio šiukšlyną, nes sudegė puodų ir keptuvių rankenos, indai apvarvėjo degančių plastikinių lentelių lašais. Draudimo manymu, rūbų negalima išmesti, juos reikia skalbti – tai, beje, ir darėme, bet po valymo ir skalbimo smarvė niekur nedingo, negaliu tokių rūbų vilkti vaikams. Kiti daiktai ir apskritai išbraukiami iš sąrašo, nes jie tiesiog mano, kad kad jų nebuvo ir mes juos apgaudinėjam... juk daiktai išmesti, parodyti negalime. Galima būtų tęsti ir tęsti...“, – toliau pasakojo N. Navickienė.
Baisiausia, sako ji, kad po dviejų mėnesių susiaršinėjimo dar nepradėti remonto darbai, o mokslo metų pradžia jau artėja. Viešą laišką „Facebooke“ Nijolė sako parašiusi dėl to, kad norėjusi sužinoti patarimų, ką galima tokiais atvejais padaryti, nes patiems, sako moteris, jau svyra rankos.
Pavargę ir pasimetę
Portalui tv3.lt susisiekus su Nijolės suaugusia dukra Kristina Navickaite, ši sakė, kad šeimyna jau yra pavargusi ir pasimetusi nuo nesibaigiančio aiškinimosi su draudimu, tačiau vis dar viliasi susitari.
„Rugsėjį vaikai turi pradėti eiti į mokyklą, o pradėti namo tvarkymo darbų neturime teisės. Nuo tokios situacijos labai pavargome, mums jau nusviro rankos ką daryti. Kaip galima šitiek vilkinti tuos darbus?
Dabar tai vasara, dar gerai, galima ir palapinėje pamiegoti, tačiau artėja ruduo... Dabar juos priglaudė samariečiai atostogauti, dar prisiprašėme šiaip ne taip „Palangos gintaro sanatorijoje“ mėnesiui – vaikais buvo pasirūpinta, o dabar šeimyna gyvena tokioje trobelėje vienkiemyje, Pasvalio rajone. Ta trobelė nėra pritaikyta tokiai šeimynai, tačiau jei ten glaudžiasi, miega ant čiužinių, valgo lauke pastatytoje pavėsinėje ir laukia leidimų iš draudimo, kada bus galima apdegusį namą pradėti tvarkytis.
Šalia trobelės yra šulinys, tačiau vanduo ten baigiasi ties penktu vaiku, nes šulinys yra senas. Yra trobelė, kur nelyja ant galvos, yra mažiukas šaldytuviukas – toks vienam žmogui tinkamas, dviejų skylių viryklė. Kažkokios sąlygos yra, tačiau šildymo ten nėra ir žiemai jis tikrai netinkamas“,– dalinosi Kristina.
Tad šiuo metu trobelėje vienkiemyje gyvena Nijolė Navickienė su 11 globojamų vaikų.
Kristina pasakoja, kad Nijolės šeimynai tiek iš valdžios (Pasvalio rajono savivaldybės), tiek iš draudimo pritrūko žmogiškumo – supratimo ir paprastos atjautos, kuomet sudegė namas, kuriame gyveno šitiek vaikų.
Avansas jau išmokėtas
„Lietuvos draudimas“ išplatino savo oficialų atsakymą dėl N. Navickienės šeimynos namo, pabrėždami, kad avansas jiems jau yra išmokėtas.
„Apgailestaujame, kad kai kuriais išimtiniais atvejais su klientais nepavyksta rasti sutarimo žalos administravimo procese. Gerbdami kiekvieno savo kliento privatumą viešai negalime pateikti visų konkrečių žalos apskaičiavimų ir detalių. Šiuo metu klientei yra išmokėtas jos nurodyto dydžio avansas, likusi žalos suma bus išmokėta gavus nepriklausomo eksperto išvadas.
Užtikriname, kad „Lietuvos draudimas“, teisingai ir sąžiningai atlygindamas žalas, remiasi įvykio vietos apžiūros duomenimis ir nepriklausomo eksperto išvada. Šiuo atveju „Lietuvos draudimas“ yra savo lėšomis užsakęs nepriklausomą ekspertizę (kuri šiuo metu vyksta), ir pagal nepriklausomo eksperto pateiktą nuostolių vertinimą bus išmokėta visa nepriklausomo eksperto įvertinta žala.
Deja, bet gaisro sukelti nuostoliai būna vieni didžiausių, o žalos įvertinimo ir atlyginimo procesas yra sudėtingesnis, tačiau visada reaguojame operatyviai – išmokame dalį išmokų avansu, kurios gali būti skiriamos turto atstatymui, pastato remontui.
Iš karto po gaisro klientams siūlome profesionalias suodžių valymo ir remonto paslaugas, kurios įprastai naudojamos tvarkant gaisro pasekmes, ypač kai gaisras neišplinta, t.y. kai didžioji pastato dalis yra ne sudegusi, o aprūkusi. Šiuo atveju klientė tokių paslaugų atsisakė“, – rašoma „Lietuvos draudimo“ atsakyme.
Atsakyme teigiama, kad labai svarbu ir pasirinkto turto draudimo sąlygos. Šiuo atveju, pabrėžia draudimas, klientė buvo apdraudusi ne visą pastatą – neapdrausta 30 proc. pastato.
„Tokios nevisiško draudimo aplinkybės dažniausiai nutinka dėl dviejų priežasčių: kai draudimo sutartis yra atnaujinama kasmet, o pastato savininkas neinformuoja apie papildomai pristatytus ar pastatytus statinius; kai visas draudžiamojo pastato plotas nėra įregistruotas Registrų centre ir klientas neinformuoja apie padidintą plotą. Tokiu atveju išmoka yra mokama vertinant nevisiško apdraudimo aplinkybę. Šiai klientei buvo siūloma po pastato rekonstrukcijos apdrausti visą namą pilnu draudimu, tačiau ji atsisakė, motyvuodama tuo, kad priestatas yra neįteisintas. Apdrausti neįteisintą pastatą galima, atlikus jo būklės fotofiksaciją.
Reguliuojant žalą „Lietuvos draudimas“ klientei ne vieną kartą siūlė įvairius variantus – netgi klientei nesutinkant pateikti sugadinto turto vertinimui, buvo siūloma išmoka nereikalaujant dokumentų, tačiau su jokiais pasiūlymais klientė nesutiko. Apgyvendinimo vietos nuomos išlaidos buvo pasiūlytos ir išmokėtos maksimaliai tokios, kokios nurodytos draudimo sutartyje: apsidraudimo metu klientas gali pats pasirinkti šią sumą, įvertinęs kiek jam reikės lėšų nelaimės atveju.
Kaip jau paminėta anksčiau, šiuo metu laukiama nepriklausomo eksperto išvadų. Gavus jos žalos atlyginimas bus baigtas kaip galima greičiau“,– teigia „Lietuvos draudimas“.
N. Navickienės įrašu „Facebooke“ pasidalino šimtai lietuvių, žmonės palaikė šeimą ir piktinosi susidariusia situacija.
