J. Ramza tragiškų scenarijų neprognozuoja: primena, kad opozicijos gretos yra taip pat mažesnės
Konservatorių frakcijos seniūnės pirmasis pavaduotojas Jurgis Razma nėra linkęs dramatizuoti apmažėjusių koalicijos gretų. Seimo vicepirmininko teigimu, valdančiųjų ir opozicijos jėgų balansas nėra toks trapus kaip gali pasirodyti.
„Reikia turėti omenyje, kad ir opozicijoje yra realiai dviem nariais mažiau – juk Gapšys balsavimuose nedalyvauja, o Gražulis po apkaltos yra atleistas iš Seimo. Tai tas balansas nėra toks trapus“, – Eltai sakė J. Razma, primindamas apie Seime nebeveikiančius šią kadenciją išrinktus parlamentarus.
„Neprognozuoju, kad tas vieno Seimo nario praradimas kažkaip mums dramatiškai atsilieps“, – patikino jis.
Be to, pažymėjo konservatorius, būgštauti dėl jėgų balanso Seimo salėje nereikėtų ir vertinant gerokai susiskaldžiusią opoziciją, kuri, anot J. Razmos, artėjant rinkimams vienybės veikiausiai neras.
„Jeigu kažkoks klausimas svarbus kažkuriai opozicinei frakcijai, kitos nebūtinai persistengia rūpinantis, kad tas klausimas sėkmingiau spręstųsi“, – aiškino politikas.
Daugumos ir mažumos balansą sustiprina ir Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, pastebi J. Razma. Nors parlamento vadovė formaliai nepriklauso jokiai Seimo frakcijai, natūralu, akcentuoja konservatorius, jog yra priskiriama valdančiųjų gretoms.
„72 Seimo nariai prieš 67 – nėra tas santykis toks tragiškas, žinant mūsų gerą drausmingumą, kai svarbiausiais klausimais tikrai gebame susirinkti“, – svarstė J. Razma.
E. Gentvilas mano, kad J. Džiugelis gali tapti galvos skausmu ne koalicijai, bet konservatoriams
Tai, kad J. Džiugelio pasitraukimas iš konservatorių frakcijos valdantiesiems nesukurs papildomų problemų akcentavo ir Liberalų sąjūdžio atstovas Eugenijus Gentvilas.
„Nemanau, kad čia kažkokia didelė tragedija. Nieko baisaus valdančiajai daugumai nebeatsitiks. Dirbsime toliau sunkiai, bet iškentėsime“, – Eltai sakė liberalų frakcijos Seime seniūnas.
Pasak jo, nerimas veikiausiai nesitrauks tik iš konservatorių stovyklos, mat, samprotavo E. Gentvilas, iš valdančiųjų gretų pasitraukęs J. Džiugelis gali neatsilaikyti opozicijos vilionėms. Juk, primena liberalas, J. Džiugelis į politiką praėjusioje Seimo kadencijoje atėjo būtent su „valstiečiais“.
„Kas žino, gal jame atgims „valstietiški želmenys“. Pavasaris – tokie dalykai pradeda kaltis. Tad man įdomu, ar jis bus nuosaikus mišrios grupės narys tarp Puidoko ir Širinskienės, ar jis sugebės laikytis Tėvynės sąjungos idealų... Jam nebus lengva išsaugoti konservatorių idealus tokioje komandoje“, – šmaikštavo E. Gentvilas.
Be to, akcentavo politikas, konservatorių vadovybei tikru galvos skausmu gali tapti vis dar neuždarytas Socialinės apsaugos ir darbo komiteto (SRDK) pirmininko klausimas. E. Gentvilas atkreipia dėmesį, kad apie pasitraukimą iš frakcijos bei narystės konservatorių partijoje suspendavimą ketvirtadienį pranešęs J. Džiugelis apie atsistatydinimą iš SRDK vadovo pareigų taip ir neužsiminė. Tad, samprotavo parlamentaras, tam tikra intriga lieka. Pasak jo, istorijoje būtą atvejų, kai parlamento komitetams vadovavo partijų valiai nepaklusę ir atsistatydinti atsisakę politikai.
„2011 metais suskilo Valinsko Tautos prisikėlimo partija. Vienas iš politikų – Dainius Budrys – tada atsisakė jungtis prie Zuoko partijos ir nuėjo pas socialdemokratus taip likdamas ekonomikos komiteto pirmininko kėdėje. Kitaip sakant, jis išėjo iš frakcijos, nesusijungė su Zuoko politine jėga, kaip visi frakcijos nariai, jis prisijungė prie socdemų – tuometinės opozicijos ir išsaugojo komiteto pirmininko postą. Ši analogija man kažkiek panaši į Džiugelio veiksmus“, – svarstė E. Gentvilas.
„Ar turi kokią daugumą Džiugelis šiame komitete – aš nežinau. Nes jei komitetas nenubalsuoja, kad pakeistų pirmininką, Seimas neturi pagrindo svarstyti nutarimą dėl komiteto pirmininko pakeitimo“, – apibendrino liberalas.
V. Mitalas: manau, kad mažųjų koalicijos partnerių įtaka tik didės
Savo ruožtu Seimo Laisvės frakcijos pirmininkas Vytautas Mitalas svarsto, kad J. Džiugelio pasitraukimas iš konservatorių frakcijos mažiesiems koalicijos partneriams gali būti netgi naudingas. Politikas viliasi, kad konservatoriai dabar bus priversti labiau prisidėti prie „laisviečiams“ svarbių iniciatyvų įgyvendinimo – tokių kaip Civilinės sąjungos įstatymas.
„Aš manau, kad tokiu atveju mažųjų koalicijos partnerių įtaka tik didės ir gal pagaliau bus galima padaryti dar didesnį spaudimą didiesiems, kad būtų įgyvendinti tam tikri pokyčiai, pavyzdžiui, priimtas Civilinės sąjungos įstatymas“, – Eltai teigė V. Mitalas.
Laisvės frakcijos seniūnas valdančiosios koalicijos sumažėjimo nesureikšmina. Pasak jo, ir anksčiau sprendimų priėmimas valdantiesiems keldavo tam tikrų iššūkių.
„Manau, kad bet kokiu atveju valdančiosios daugumos sprendimų priėmimas buvo nuo pat kadencijos pradžios iki dabar pakankamai sunkus, pakankamai klampus, jis toks ir išliks. Tai čia į vieną pusę ar į kitą pusę skaičius, vis tiek tai nepakeičia bendros visos situacijos“, – teigė jis.
V. Mitalas taip pat neatmeta galimybės, kad prieš rinkimus valdančiųjų gretos gali ir dar labiau sumažėti.
„Neturiu indikacijų apie tai, kad dar kažkas kliba. Bet prieš rinkimus, artėjant jiems, natūralu, kad situacija ir Seime šiek tiek labiau įkais negu net buvo anksčiau. Tai manau, kad visko dar gali atsitikti“, – svarstė politikas.
ELTA primena, kad iniciatyvos „Skaidrinam“ akiratyje atsidūręs Seimo narys J. Džiugelis pranešė suspenduojantis savo narystę TS-LKD partijoje. Politikas taip pat nusprendė trauktis ir iš konservatorių frakcijos Seime.
Nors formaliai J. Džiugelio sprendimas įsigalios tik kovo 10-ąją – apie tai paskelbus plenariniame Seimo posėdyje – politikui pasitraukus konservatorių frakcijoje lieka 49 nariai. Tuo metu valdančiojoje koalicijoje – 71 atstovas.
Klausimai dėl J. Džiugelio parlamentinių lėšų panaudojimo kilo paaiškėjus, kad konservatorius per trejus metus Seime ataskaitos spausdinimui ir platinimui išleido daugiau kaip 23 tūkst. eurų ir už tai mokėjo Mindaugui Ardišauskui, šiuo metu vadovaujančiam Atsakingo lošimų verslo asociacijai.
Dalis konservatorių paragino J. Džiugelį trauktis iš SRDK pirmininko pareigų. Antradienį politikas pranešė, kad suspenduoja vadovavimą komitetui.
Seimo Antikorupcijos komisija kreipėsi į Generalinę prokuratūrą dėl galimai fiktyvių darbo santykių, taip pat subūrė grupę J. Džiugelio ryšiams su lošimų lobistais nagrinėti. Savo ruožtu informaciją apie galimus J. Džiugelio ir azartinių lošimų verslo atstovo M. Ardišausko ryšius nutarė surinkti ir Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK).
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
