Prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdohanas) nepaprastąją padėtį įvedė 2016 metų liepos 20-ąją, penkios dienos po to, kai karo lėktuvai bombardavo Ankarą, o Stambule kilo kruvini susirėmimai. Iš viso nesėkmingas pučas nusinešė 249 gyvybes.
Nepaprastoji padėtis paprastai trunka tris mėnesius, bet nuo 2016-ųjų buvo septynis kartus pratęsta. Galiojant šiai priemonei buvo sulaikyta maždaug 80 tūkst. žmonių, o dar maždaug dvigubai daugiau buvo atleisti iš valstybinių darbų.
Didžiausi per dabartinę Turkijos istoriją valymai buvo nukreipti ne tik prieš JAV gyvenančio musulmonų dvasininko Fethullah Guleno (Fetchulos Giuleno), kurį Ankara kaltina dėl perversmo, įtariamus šalininkus, bet ir prieš kurdų aktyvistus bei kairiuosius.
Buvę opozicinės prokurdiškos Liaudies demokratinės partijos (HDP) lyderiai Figen Yuksekdag (Figen Juksekdah) ir Selahattinas Demirtasas (Selachatinas Demirtašas), 2016 metų lapkritį areštuoti dėl įtariamų ryšių su kurdų kovotojais, vis dar sėdi kalėjime.
Tos pačios priemonės, kitoks pavadinimas
Praėjusį mėnesį per prezidento rinkimų, kuriuos laimėjo, kampaniją R. T. Erdoganas pažadėjo atšaukti nepaprastąją padėtį.
Taip ir įvyks ketvirtadienį 1 val. vietos (ir Lietuvos) laiku, paprasčiausiai dėl to, kad vyriausybė nebeprašo jos pratęsti.
Tačiau opozicija pasipiktino vyriausybės parlamentui pateiktu nauju įstatymo projektu, kuriuo, kaip atrodo, siekiama oficialiai įtvirtinti kai kuriuos iš griežčiausių nepaprastosios padėties aspektų.
Provyriausybinės žiniasklaidos „antiteroristiniu įstatymu“ vadinamas projektas ketvirtadienį bus aptartas komitete, o pirmadienį – plenarinėje sesijoje.
Pagrindinė opozicinė Respublikonų liaudies partija (CHP) pažymėjo, kad naujos priemonės prilygs nepaprastajai padėčiai.
„Su šiuo įstatymo projektu, su numatytomis priemonėmis nepaprastoji padėtis bus pratęsta ne trims mėnesiams, o trejiems metams“, – sakė CHP parlamentinės frakcijos lyderis Ozguras Ozelis (Ezgiuras Ezelis).
Pagal siūlomą įstatymą valdžia dar trejus metus galės atleisti valstybės tarnautojus, įtariamus ryšiais su „teroristinėmis grupėmis“, taip išlaikydama labai svarbią nepaprastosios padėties galią.
Protestai ir susirinkimai bus draudžiami atvirose viešose vietose po saulėlydžio, tačiau bus galima išduoti leidimus jiems tęstis iki vidurnakčio, jei nebus trikdoma viešoji tvarka.
Vietos valdžia galės saugumo sumetimais 15-ai dienų uždrausti asmenims patekti į tam tikrą teritoriją ar iš jos išeiti.
Įtariamuosius nepateikiant kaltinimų bus galima laikyti iki 48 valandų ar, kartotinių nusižengimų atveju, iki keturių parų.
Šį periodą bus galima pratęsti ir dvigubai, jei sunku surinkti įrodymus arba jei byla laikoma ypač didelės apimties.
