Paramos vaikams centro steigėja ir vadovė, vaikų ir paauglių psichoterapeutė Aušra Kurienė teigia, kad iš to, kiek matė žiniasklaidoje, vaikas tikrai atrodė tikrai išsigandęs, tačiau, kiek tai turės žalos, priklauso nuo daugelio veiksnių, taip pat ir nuo to, kas ir kaip berniukui buvo paaiškinta, ar jis buvo nuramintas, ar jam buvo argumentuotai paaiškinta, kad su mama yra viskas gerai ir kad su ja jis vis tiek galės matytis.
Ar įmanoma besiskiriantiems ar išsiskyrusiems suaugusiems sugrįžti į normalumą iš tokio emocinio piko, kai vaikas panaudojamas skyrybų procese, kai tėtis ir mama skundžia vienas kitą tarnyboms, kaip kad nutiko neseniai paviešintoje istorijoje?
Skyrybos tikrai visada yra labai sudėtinga situacija vaikui. Ir suaugusiems labai sudėtinga. Jeigu mes kalbėtume apie teoriškai teisingą elgesį, tai būtų labai svarbu, kad tėvai, kai priima sprendimą skirtis ir keisti gyvenimą, pasitartų, kaip geriau informuoti vaikus, kaip pamatyti požymius, kad vaikui kyla krizė, kurios jis neįveikia. Tai būtų labai rekomenduotina. Ir atsakingi tėvai tikrai ateina ir tariasi, net jeigu yra įtampoje ir yra vienas kitu nusivylę ar juos kamuoja kokie nors kiti jausmai. Jie randa atsakomybės, stiprybės galvoti apie vaiką. Deja, įvyksta ir kitokių dalykų, prasideda ar ten turto dalybos, ar įtakos dalybos.
Esminis veiksnys yra suaugusieji, kurie negali susitvarkyti su savo emociniu gyvenimu, su nuoskaudomis ar patirta trauma, praradimu. Tada vaikai atsiduria labai jautrioje vietoje, labai didelėje rizikoje, kad tėvai, spręsdami iš esmės savo emocinius dalykus, panaudos vaikus: vaikų meilę, vaikų prieraišumą, vaikų jautrumą. Vaikai visi yra prisirišę prie savo tėvų. Aš nekalbu apie situacijas, kuriose vaikai patiria smurtą, bet net ir tie vaikai ilgisi tėčio ir mamos, o labiausiai ilgisi seno gyvenimo, stabilumo, sutelktumo ir taip toliau.
Labai svarbu, kad tiek tėtis, tiek mama rastų žodžius, kurie vaiką ramintų, kad dalykai, kuriuos jie sprendžia tam konflikte, būtų sprendžiami neįtraukiant vaiko. Vaikui reikėtų paaiškinti, kas įvyko, kodėl taip įvyko, patikinti jį, kad ir mama, ir tėtis myli jį, rūpinasi, įmanomai bus šalia, galės kalbėtis, galės matytis. Svarbu, kad nepaisant tarpusavio konflikto būtų bandoma susivienyti kiek įmanoma, kad padėtų savo vaikui tame konflikte išgyventi.
Šiuo konkrečiu atveju tėvai išsiskyrė 2018 metais, bet priešiškumas ir nesutarimai trunka iki šiol. Tai atrodo labai ilgas laiko tarpas susitaikymui, realybės priėmimui bei vaiko interesų iškėlimui į pirmą vietą. Bet kažkodėl nepavyksta.
Tai gal nėra tokie dažni atvejai toks ilgas laikas, bet tai tikrai nėra pats ilgiausias laikas, kai tęsiasi konfliktai, įtraukiamos tarnybos, įvairūs specialistai. Tokiame individualiame lygyje rekomenduojama patiems suaugusiems eiti pagalbos susivokiant apie savo jausmus, iš kur tie jausmai kyla, kiek jausmų šaltinis yra pačios skyrybos ar kažkokie kiti dalykai. Arba mediacijos paslauga gali būti siūloma, kurios metu galima kalbėti apie vaiką, dėl vaiko su tarpininkais, nes galbūt dviese tie pokalbiai neįvyksta arba įvyksta konfliktiniu būdu. Tai taip, tikrai labai ilgas laikas, bet, kaip matome, jo nepakako. Deja, tokių atvejų yra.
Manote, kad tai susiję su pačių suaugusių traumomis? Ar galbūt gali būti, kad kai kada žmonės skirtingai suvokia esamą realybę?
Negalėčiau pakomentuoti, manau, kiek žmonių, tiek priežasčių. Gali būti kažkokios asmeninės patirtys, gali būti dabartinė būsena. Juk krizę žmonės išgyvena įvairiai. Gali būti labai stiprūs išgyvenimai, kurie gali apsunkinti situacijos supratimą. Tikrai visko gali būti.
Ar apskritai įmanoma socialinėms tarnyboms išspręsti normaliai tokią situaciją, kai suaugusiųjų konfliktas toks intensyvus, kai buvę sutuoktiniai vienas kitą skundžia? Buvo skelbta, kad dėl konkretaus vaiko gauti 46 pranešimai, daugiausia iš tėčio ir mamos.
Vaiko situacijos sprendimas skyrybų situacijoje reikalauja daug bendradarbiavimo. Negalime priversti suaugusio žmogaus ką nors daryti ar kažkaip elgtis, bet galima kalbėtis, ieškoti, inicijuoti bendradarbiavimą. Kaip suprantu, čia vyko teisminiai procesai, priimti sprendimai.
Iš to, ką skaičiau, veikė matymosi tvarka, atostogavimo mechanizmas, bet kažkurioje vietoje tai sutriko. Man atrodo, kad labai svarbu ir kitų aplinkui esančių žmonių atsakingumas padėti tiems žmonėms ieškoti taikos ir sutarimo bei negilinti konflikto, neskatinti piktų jausmų ar kovos nuotaikų. Artimiausia aplinka, mano galva, irgi būtų gerai, kad veiktų bendradarbiaujančiai ir padėtų žmonėms įveikti skyrybų krizę ar kitą krizę.
Jūsų nuomone, ar toks teismo sprendimo įgyvendinimas, kokį matėme viešai (nors įrašas trumpas), iš tiesų galėjo sukelti negrįžtamą traumą vaikui? Ar galima tai įveikti?
Aš negaliu vertinti, nes mačiau tik tiek, kiek mačiau žiniasklaidoje, tai mažas epizodas. Iš to, ką mačiau, akivaizdu, kad vaikas yra išsigandęs. Ar tas gąsdinantis įvykis, kuris įvyko, yra traumuojantis, kaip jis emociškai paveikė vaiką, turėtų paaiškėti per laiką, per kurį vaikas nurimsta. Svarbu, kas jam pasakyta po to, kas padaryta po to, kokią jis gavo pagalbą, kaip jam paaiškintas tas įvykis, kokią jis turėjo galimybę žinoti, kad su mama viskas gerai, kad mama yra prieinama ir taip toliau.
Bet aš taip pat galvoju, kad turime būti labai atsakingi visi, nes įvykio eskalavimas, vaiko paviešinimas yra retraumatizacija. Tai antras kartas, kai jis gali išgyventi tą įvykį, kai vėl reikia pagalbos, paaiškinimo, nuraminimo. Man atrodo, labai svarbu, kad tokia informacija dalintumėmės labai atsargiai: ką kalbame, ką kalbame apie vaiko tėvus. Manau, kad bendras visų tikslas turėtų būti apsaugoti vaiko privatumą ir būti šalia, kai jam pasidaro baisu. Vaikams pasidaro baisu dėl įvairių dalykų, todėl labai svarbu, kaip suaugę nuramins, kaip paaiškins, kas čia darosi. Čia svarbiausi dalykai ypatingai tokiose sudėtingose situacijose.
Iš jūsų praktikos: kai vyksta sudėtingos skyrybos, kada suaugusiems pagaliau ateina į galvą tas dzinkt momentas, kai jie suvokia, kad vaikas turi būti svarbiausia? Kas čia turi jiems nutikti, kad jie suprastų?
Anksčiau ar vėliau ateina. Kai kuriems anksčiau, kai kuriems vėliau, bet man atrodo tas dzinkt ateina visiems. Vaikai paauga, jie būna pajėgesni daugiau dalykų pasakyti, įvardinti bei patys atlaikyti situacijos. Jie kartais pasidaro pagalba savo tėvams.
Mama pasislėpė su vaiku po atostogų
Berniukas iš mamos Palangoje buvo paimtas rugsėjo 21 dieną, bet vaizdo įrašą moteris paviešino gruodžio 3-ąją. Kiek vėliau moteris įrašą iš savo paskyros ištrynė, bet jis jau buvo spėjęs išplisti socialiniuose tinkluose. Vaizdo įraše matyti, kaip 9-metis berniukas išsigandęs priešinasi Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos darbuotojams ir policijos pareigūnams, o mama skatina vaiko emocijas bei nesivaldo pati.
Vaiko teisių atstovai jau anksčiau minėjo, kad paprastai tokiais atvejais prašomą tėvų nuraminti vaiką, neeskaluoti situacijos, negąsdinti vaiko, juo labiau, kad berniukas gali bendrauti tiek su tėčiu, tiek su mama, nė vienam tėvystės teisės nėra apribotos, tik vaiko laikina gyvenamoji vieta, teismo sprendimu, nustatyta su tėčiu, o pati civilinė byla dėl nuolatinės vaiko gyvenamosios vietos ir išlaikymo nėra pabaigta.
Kaip pasakojo berniuko tėtis, jie su buvusia sutuoktine išsiskyrė 2018 metais. Iš pradžių vaiko gyvenamoji vieta numatyta su mama, bet vaikas vienam iš specialistų pasiskundė dėl smurto iš mamos pusės, todėl 2022 metais Alytaus miesto apylinkės teismas vaiko gyvenamąją vietą laikinai nustatė su tėčiu, kartu nustatyta ir laikina bendravimo tvarka su mama.
Mama dar prieš šį įvykį skundė savo buvusį sutuoktinį ir kaltino nusikaltimais prieš vaiką, tarp jų ir tvirkinimu, bet 2022 metais skundimas suaktyvėjo, bet tarnyboms vienas kitą skundžia abu tėvai. Nuo 2018 metų yra gauti net 46 pranešimai apie šį vaiką: net 17 skundų – iš tėvo, 11 – iš mamos, 10 – iš policijos, 2 – iš sveikatos priežiūros įstaigų, likusieji – iš įvairių įstaigų.
Pasak socialinės apsaugos ir darbo ministrės Monikos Navickienės, visos tarnybos paslaugas siūlė ir mamai, ir tėčiui, bet mama paslaugų nepriėmė. „Iš mamos pusės paslaugos, mano žiniomis, priimtos nebuvo, bet būta bandymų suteikti pagalbą“, – kalbėjo ministrė.
Portalo tv3.lt žiniomis, mamai siūlyta reguliariai lankytis pas psichologą, bendradarbiauti su pagalbą teikiančiais specialistais, bet moteris psichologo atsisakė, teigė, kad keletą kartų lankėsi privačiai, su atvejo vadybininku bendradarbiavo epizodiškai, o nuo liepos su ja apskritai nepavyko susisiekti.
Tėvas, atvirkščiai, siūlomą pagalbą priėmė, dalyvaudavo atvejo vadybos posėdžiuose. Neoficialiomis žiniomis, dar iki vaizdo įrašo paviešinimo berniukas buvo pareiškęs norą gyventi su tėčiu, o teismas priėmė sprendimą nustatyti gyvenamąją vietą su tėčiu.
Šių metų birželį Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė nutartį, kad vaikas gyvena su tėčiu, bet mama gali bendrauti su berniuku kaip nurodoma tvarkoje. Mama taip pat galėjo per metus tam tikrą laiką pasiimti vaiką atostogoms, ką ir padarė šių metų liepą, bet po atostogų vaiko tėvui jau negrąžino.
Dėl šios priežasties buvo paskelbta moters ir vaiko paieška, o Vilniaus miesto apylinkės teismas šių metų rugsėjo 18 dieną nurodė mamai skubiai iki rugsėjo 19 dienos 17 valandos perduoti vaiką tėčiui.
„Mama pasiėmė vaiką liepos mėnesį atostogoms ir turėjo grąžinti tėvui, bet ji slapstėsi nuo liepos mėnesio, nebegrąžino. Tuomet teismas griežtai pasisakė grąžinti vaiką“, – nurodė su situacija susipažinęs pareigūnas.
Remiantis turima informacija, kadangi mama su vaiku slapstėsi, tai berniukas, kuris šiaip jau turėjo būti trečios klasės mokinys, nė nelankė mokyklos. „Kiek teko girdėti, mama veikė manipuliatyviai, vaiką nuteikinėjo prieš tėtį, prieš tėvą daug ikiteisminių, kad tėvas atseit skriaudžia, bet jie nepasitvirtindavo“, – pasakojo pareigūnas.
Po berniuko paėmimo iš mamos Palangoje, vaikas buvo perduotas tėčiui Alytaus mieste.
Kadangi mama nesilaikė teismo nurodymų, slapstėsi, tai Vilniaus apylinkės teismas spalio mėnesį iš naujo įvertino, kaip berniukas turi bendrauti su mama, tai yra, bendravimas sumažintas iki vienos valandos per savaitę dalyvaujant psichologui, dar bendraujama telefonu.
Šiuo metu abu tėvai vis dar kovoja teismuose dėl vaiko gyvenamosios vietos. Su situacija susipažinęs pareigūnas sakė, kad vaiko psichologė rekomendavo atsisakyti mamos bendravimo su vaiku telefonu, nes prie psichologės mama bent neapšneka buvusio sutuoktinio, o bendraujant telefonu situacija kardinaliai priešinga.
Navickiene, gal jau laikas rinktis žaislus ?
