Po barnio su artimu žmogumi jums reikia laiko ne tik tam, kad užsitrauktų emocinės žaizdos. Fiziniai sužeidimai po tokių situacijų gyja taip pat lėčiau.
Mokslininkai pastebėjo, kad pusvalandžio trukmės barnis su mylimuoju gali sulėtinti organizmo regeneracinius sugebėjimus mažiausiai viena diena. Poroms, kurių santykiai pastoviai yra priešiški, laikas, būtinas žaizdų gijimui, pailgėja dvigubai.
Atsižvelgiant į tai, gydymo įstaigos gali atlikti psichologinius testus pacientams, laukiantiems chirurginių operacijų, kad iš anksto galėtų žinoti, kaip ilgai reikės taikyti jiems „lovos rėžimą“, sako mokslininkai.
Tyrimai, kurių rezultatai buvo publikuoti leidinyje Archives of General Psychiatry („Bendrosios psichiatrijos archyvai“), yra naujausi iš eilės tyrimų, skirtų streso ir imuniteto tarpusavio ryšiui, atlikti Ohajo universitete.
Esminis imuninės sistemos elementas yra labai didelė grupė baltyminių medžiagų, koordinuojančių imunines reakcijas – citokinai, padedantys žaizdoms užgyti. Tačiau jei citokinų lygis kraujyje pernelyg aukštas, jie gali sukelti uždegiminę reakciją, susijusią su tokiomis būsenomis, kaip širdies priepuolis, artritas, vėžys, diabetas, teigia tyrinėtojai.
Sutuoktiniai psichiatrijos profesorė Žana Kikolt – Gleizer ir medicinos profesorius virusologas Ronaldas Gleizeris ištyrė 42 sutuoktinių poras, gyvenančias santuokoje vidutiniškai po 12 metų. Tiriamiesiems specialaus siurbliuko pagalba ant rankų buvo padarytos aštuonios nedidelės pūslelės. Tuo pat metu poros turėjo draugiško pozityvaus pokalbio metu papasakoti apie kokiu nors vienas kito bruožus, kuriuos partneris norėtų pakeisti.
Antro vizito po dviejų mėnesių metu buvo atliktas pakartotinis testas, bet šį kartą tiriamųjų buvo paprašyta kalbėti apie tokius dalykus, kurie sukelia tarp sutuoktinių aštrius prieštaravimus, provokuojančius stiprias emocijas.
Antrąjį kartą pūslės gijo viena diena ilgiau ir dar 40 – čia procentų lėčiau toms poroms, kurių diskusijose jautėsi ryškus priešiškumas.
Profesorė Žana Kikolt – Gleizer sako: „Tai parodo, kaip svarbu, kad žmonės būtų psichologiškai pasiruošę operacijai. Gydymo įstaigos turi pasirūpinti, kad pacientams prieš operaciją būtų sumažintas stresas.“
