Teisėsaugininkai skambina pavojaus varpais, kad sunkmečio kamuojamame Lietuvos versle vis labiau populiarėja pasaulyje plačiai žinomas ir gana dažnai naudojamas sukčiavimo būdas – fenikso sindromas“. Pasinaudojant juo per metus valstybei nesumokėti apie 135 milijonai litų mokesčių. Verslininkai ginasi esantys priversti jo griebtis, nes kitaip neišgyventų.
Sunkmečio realybė
Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovų teigimu, „fenikso sindromo“ atvejų Lietuvoje sparčiai daugėti ėmė praėjusių metų pradžioje, tik prasidėjus sunkmečiui. Per šį laikotarpį užregistruota apie 700 tokių atvejų.
„Oficialiai „fenikso sindromas“ – nusikalstama veika, kai įmonė prieš bankrotą ar žymų veiklos sumažinimą perleidžia savo turtą, imituodama legalius finansinius sandorius, kitai, dažniausiai tų pačių savininkų ar akcininkų įkurtai antrinei įmonei. Taip išvengiama kreditorinių įsipareigojimų bei privalomų valstybei sumokėti mokesčių. Nauja įmonė staiga praturtėja bankrutavusiosios sąskaita ir kaip tas mitinis feniksas tarsi atgyja iš pelenų“ – sakė Klaipėdos apygardos prokuratūros Sunkių nusikaltimų ikiteisminio tyrimo organizavimo skyriaus vyriausiasis prokuroras Linas Kiaurakis.
Labai panaši nusikalstama laikomos veikos schema, kai pati įmonė kreipiasi į teismą, prašydama pripažinti ją nemokia ir iškelti bankroto bylą, paskiriant bankroto administratorių. Taip ji išvengia prievolės sumokėti valstybei pridėtinės vertės mokestį (PVM), o jos savininkų įkurta nauja bendrovė Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikia prašymą grąžinti dėl turto įsigijimo susidariusį PVM skirtumą.
Šis teisėsaugininkų sukčiavimu vadinamas modelis jau seniai žinomas bei taikomas tarptautinėje mokesčių administravimo praktikoje.
„Feniksas“ Klaipėdoje
Šią patirtį sėkmingai perėmė ir sunkmečio prispausti Lietuvos verslininkai. Tad tiek teisėsaugininkai, tiek mokesčių inspektoriai su nerimu konstatuoja, kad „fenikso sindromo“ atvejų visoje šalyje sparčiai daugėja.
Per metus dėl to į valstybės biudžetą nepateko apie 135 milijonai litų.
Neseniai Klaipėdos teisėsaugininkai atskleidė, kad verslininkams talkina ir bankrotų administratoriai. Pradėjus tirti įtartiną trijų įmonių bankrotą paaiškėjo, kad jo procedūros, panaudojus suklastotus dokumentus, pradėtos specialiai, siekiant paskirti reikiamą administratorių. Šis turėjo padėti įmonių vadovams atsikratyti senų skolų.
Šiems pateikti įtarimai dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo ir dokumentų klastojimo, o dar kelias bankrutuojančias įmones prižiūrinčiam administratoriui pateikti įtarimai sukčiavimu stambiu mastu.
Pasak teisėsaugininkų, „fenikso sindromą“ panaudoję verslininkai kategoriškai neigia savo kaltę ir visi lyg vienas prisiekinėja jokiu būdu neketinę pažeidinėti įstatymų ir nusikalsti. Neva jų tikslas – verslo plėtojimas.
Švedai – už „feniksą“
„Fenikso sindromas“ nėra naujiena ir Lietuvos verslo darbdavių konfederacijai (LVDK). Tačiau jos generalinis direktorius Danas Arlauskas nėra linkęs daryti kategoriškų išvadų.
„Žinau konkrečių atvejų, kai vienas iš pagrindinių Skandinavijos bankų, konkrečiai Švedijos bankas, tiesiog stūmė įmonę pasinaudoti „fenikso sindromu“. Tik tada jai žadėta suteikti kreditą. Bankas aiškiai deklaruoja siekį, kaip galima labiau apsaugoti savo interesus. O įsipareigojimų verčiami atsikratyti verslininkai nežino, ką daryti. Tuo labiau kad mūsų įmonės yra labai stipriai prisirišusios prie apyvartinių lėšų. Taip, viena vertus, galima išspręsti savo problemas, kita vertus - turėti problemų su teisėsauga. Tad negalima sakyti, kad viskas daroma tik iš piktos valios. Kartais norint išsaugoti verslą reikia kurti „feniksą“, - sakė „Respublikai“ D.Arlauskas.
Kaip išeitį iš šios situacijos, LVDK vadovas siūlo įstatymų leidėjų priimtą aiškų atskyrimą tarp galimai verslo sužlugimo nutrūkus finansavimui ir noro pasipelnyti darant nusikaltimą.
Darius Čiužauskas
