Nepaisant to, kad nukentėjusysis sužalojimų išvengė, peiliu užsimojęs vyras nuo atsakomybės neišsisuko. Pirmos instancijos teismas Vytautą P. pripažino kaltu ir paskyrė jam 2,5 metų įkalinimo bausmę.
Kaltę neigęs vyras tikino, kad nukentėjusysis jį apkalbėjo, nes esą siekia susigrąžinti mylimą moterį, su kuria Vytautas P. ir pats kurį laiką gyveno. Tad buvo pateikta apeliacija. Tačiau ją išnagrinėjęs Šiaulių apygardos teismas tik patvirtino, kad Vytautui P. paskirta bausmė yra teisinga.
Joniškio gyventojas buvo nuteistas už tai, kad 2020 m. gruodžio 20-sios vakarą, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, gyvenamojo namo prieangyje tyčia dūrė peiliu nukentėjusiajam V. K. į šoną.
Pripažinta, kad taip vyras kėsinosi sunkiai sutrikdyti kito žmogaus sveikatą. Tačiau nusikalstamos veikos Vytautas P. nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių. Mat pat nukentėjusysis atsitraukdamas ir sugriebdamas jį puolusio vyro ranką, dūrio išvengė.
Meilės trikampis?
Vytautas P. teismui pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti ankstesnį nuosprendį ir išteisinti jį. Vyro nuomone, pirmosios instancijos teismas priimdamas nuosprendį netinkamai įvertino įrodymus, ir tai turėjo esminės įtakos teismo išvadoms dėl jo pripažinimo kaltu ir nuteisimo.
Kaltinamasis nurodė, kad jis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir apklaustas teisiamajame posėdyje dėl nusikalstamos veikos, kurios padarymu buvo kaltinamas neprisipažino, nes šio nusikaltimo nepadarė.
Jis pridūrė, kad nukentėjusiuoju pripažintas V. K. visokiais būdais norėjo susigrąžinti savo sugyventinę, todėl melagingai jį apkalbėjo. Vytautas P. apeliaciniame skunde pažymėjo, kad nesutarimai tarp jo ir V. K. tęsiasi nuo to laiko, kai nukentėjusiojo buvusi sugyventinės pradėjo bendrauti su juo.
Vytautas P. pasakojo, kad įvykio dieną jis skaldė malkas ir peilį pasiėmė iš malkinės, nes žadėjo eiti pasipjauti žabų. Peilį visada laiko užkištą už striukės rankovės, nes jam taip patogiau. Kadangi buvo išgėręs, tai visai pamiršo apie peilį.
Tada jis nuėjo į jau minėtos moters motinos namus bei norėjo dar kartą pabandyti parsivesti sugyventinę namo. Nuėjęs pabeldė į duris, bet jas atidarė V. K. Kai paprašė pakviesti moterį, šis pasakė, kad ji niekur neis.
„Supykęs mostelėjau ranka išsireikšdamas „eikit jūs velniop“ ir tuo metu išlindo mano striukės rankovėje buvęs užkištas peilis. Iš pradžių nemačiau, kad peilis išlindo. Bet tada V. K. sugriebė man už rankos ir pervertė ant žemės. Jokio smūgio peiliu nukentėjusiajam neatlikau, nenorėjau nei sužeisti, nei kaip nors sužaloti“, – argumentus teismui dėstė Vytautas P.
Jis pridūrė, kad ant nukentėjusiojo rūbų ar kūno nei vieno sužalojimo nebuvo užfiksuota. Maža to, nei vienas teisme apklaustas liudytojas pačio įvykio nematė, todėl kaltinimas yra paremtas vien tik nukentėjusiojo parodymais.
„Tarp manęs ir nukentėjusiojo vyko asmeninis konfliktas, nesutarimai, todėl yra pagrindas manyti, kad jis, norėdamas atkeršyti, mane apkalbėjo ir neteisingai apkaltino pasikėsinimu sužaloti panaudojant peilį“, – teigė Vytautas P.
Įrodymų pakako
Apeliaciją išnagrinėjęs teisėjas pabrėžė, kad Vytauto P. kaltė dėl padaryto nusikaltimo buvo įrodyta byloje surinktais ir pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptartais įrodymais.
Pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, atsižvelgė į byloje esančių faktinių duomenų visumą, tinkamai išanalizavo visas įvykio aplinkybes ir, įvertinęs byloje esamų įrodymų patikimumą ir pakankamumą, motyvuotai atmetė nuteistojo keltą versiją.
Anot teismo, argumentai, kuriais nuteistasis neigia kaltę, iš esmės yra tie patys, kuriais buvo vadovaujamasi ir apylinkės teisme, t. y. jog nusikaltimo vietoje Vytautas P. buvo, tačiau atėjo tik pasikalbėti, o peilis išlindo netyčia.
Nukentėjusysis pasakojo, kad tą dieną viešėjo buvusios sugyventinės motinos namuose, kuriuose jie buvo trise. Jis, jo buvusi sugyventinė ir pastarosios motina. Tada išgirdo, kaip kažkas pabeldė į langą.
Jis atidarė lauko duris ir pamatė šonu stovintį Vytautą P., kuris akivaizdžiai buvo išgėręs. Pastarasis prašė leisti į vidų atsigerti alaus, tačiau nukentėjusysis jam pasakė, jog negeria ir į svetimus namus jo neįleis.
Kai neprašytam svečiui antrą kartą pasakė, kad taip pat nekvies šio sugyventinės, prieš nukentėjusįjį buvo užsimota peiliu. Nukentėjusysis neabejojo, kad jei nebūtų laiku sustabdęs smūgio, tai peiliu jam būtų durta į kairį šoną, kažkur žemiau širdies.
Jis pasakojo, kad kol laikė pargriovęs kaltinamąjį ant žemės, šis jam sakė, jog paleistų, o jis atsakė, kad „tu manęs vos nepapjovei“. Paklausė jo „kodėl tu čia atėjai su peiliu“, o jis atsakė, kad ne pas tave atėjau. Esą pridėjo, kad iš tiesų norėjo peiliu sužaloti jį palikusią sugyventinę.
Apie Vytauto P. grasinimus teisme pasakojo ir pati moteris. Ji teigė, kad šis yra jai anksčiau grasinęs, užrakinęs duris, išsitraukęs peilį ir sakęs „atsimeni, ką aš tau sakiau, kad padėsiu į vietą“.
