Tokie kursai privalomi norint gauti vairuotojo pažymėjimą, tačiau vėliau niekas žinių netikrina. Medikai ragina ištikus bėdai nedvejoti ir pulti į pagalbą, nes nustojęs kvėpuoti žmogus miršta per kelias minutes, dar nespėjus atvykti greitajai.
Tai gali nutikti bet kam ir bet kada. Štai medikai gaivina ką tik iš mašinos ištrauktą vairuotoją. Moteris sąmonę prarado tiesiog prie vairo. Tai šalia Vilniaus centro, todėl medikai reagavo žaibiškai. Tačiau, jei nelaimė atsitinka toliau už miesto ar ten kur medikų arti nėra, tada žmogaus gyvybė atsiduria paprasčiausių praeivių rankose. O jos, kilus panikai, dažnai sudreba. Medikai sako, kad žmonės nedrįsta gelbėti kitų. Kuo tai baigiasi, matėme ir prieš porą metų, kai Vilniaus oro uoste sukniubo filosofas Leonidas Donskis, o visi tik žiūrėjo ir laukė greitosios.
„Visi bijo, kad nepakenktų. O jeigu įvyksta klinikinė mirtis, nebėra kam pakenkti, jeigu nieko nepadėsi, žmogus mirs. Tada tai bus pakenkimas“, – sakė gydytoja Vanda Pumputienė.
Ne tik mirtis, bet ir atsakomybė vairuotojams. Turbūt ne visi žino, kad jeigu avariją sukėlęs vairuotojas nesiima veiksmų nukentėjusiems gelbėti, už tai gresia net kalėjimas.
„Yra netgi atsakomybė Baudžiamajame kodekse. Jeigu vairuotojas sukėlė eismo įvykį, kurio metu sužalotas žmogus, privalo pasirūpinti nukentėjusiuoju. Arba iškviesti greitąją pagalbą, arba pats suteikti pirminius veiksmus, arba su savo transporto priemone nuvežti nukentėjusį asmenį į artimiausią gydymo įstaigą“, – tvirtino policijos atstovas Ramūnas Matonis.
Jeigu to nepadaro, žmogus baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, laisvės apribojimu, areštu arba kalėjimu iki dvejų metų. Visi vairuotojai, norėdami gauti teises, privalo išeiti pirmosios pagalbos kursus. Tačiau ar visi prisimena, ką mokėsi? Tikrai ne.
Skubios pagalbos specialistė primena, ką žinoti turi kiekvienas. Pirmiausia reikia įsitikinti, ar nukentėjusysis kvėpuoja. Ar žmogus iškvepia, nesunku pajusti priglaudus veidą. Jeigu nekvėpuoja, skubiai skambinti greitajai ir sunėrus pirštus kas sekundę stipriai spausti krūtinės ląstą.
Dažnai nepatyrę žmonės bijo sąmonę praradusiam žmogui į burną pūsti orą. Pasirodo, pagal naujausius gaivinimo standartus to daryti visai nebūtina.
„Nebūtina pūsti, jei žmogaus nepažįsti, jei to daryti nenori, nežinoma infekcinė būklė (nors neįrodyta, kad žmogus oro įpūtimais užsikrėtė infekcine liga). Bet svarbiausia pradėti spausti krūtinės ląstą“, – pasakojo skubios pagalbos specialistė Danguolė Kulienė.
Visgi gaivinimas su įpūtimais efektyvesnis. Tai būtina daryti tol, kol atvažiuos greitoji. Medikai nesupranta pasiteisinimų, esą žmonės pirmajai pagalbai neturi priemonių.
„Neturėjom priemonių“. O šalia pilna mašinų stovi. Sustabdei mašiną, paėmei vaistinėlę, yra pirštinės apsaugai ir sterilaus tvarsčio. Užspaudei, kad netrykštų kraujas. Jeigu arterinis, labai greitai nukraujuoja“, – sakė gydytoja V. Pumputienė.
Tiesa, būna atvejų, kai judinti susižeidusius žmones pavojinga, nes galima pažeisti stuburą. Tada geriau skambinti greitajai ir klausytis nurodymų. Policijos duomenimis, eismo įvykių kaltininkai gan dažnai palieka nukentėjusiuosius likimo valiai, beveik šimtu procentų tai būna girti pažeidėjai. Taigi bausmė jiems dvigubinasi – ir už avariją, ir už nukentėjusiųjų palikimą be pagalbos. Visgi patikrinti, ar visi vairuotojai turi įgūdžių suteikti pirmąją pagalbą, Lietuvoje neįmanoma.
„Ar jis paskui moka tą pagalbą suteikti, ar po 10–20 metų nepamiršta to, klausimas labai didelis, bet policija to patikrinti neturi galimybių“, – pabrėžė R. Matonis.
Dažnai vairuotojai pyksta, kad pagalbos suteikti nemoka, nes kursai buvo nekokybiški. Tačiau kursų kokybės irgi niekas nuolat nekontroliuoja, tad žmonės raginami apie prastas paslaugas pranešti Visuomenės sveikatos centrui ar Sveikatos apsaugos ministerijai.
Plačiau apie tai TV3 reportaže
