Naujienų portalas tv3.lt jau rašė, kad Lietuvoje iki šiol nėra sistemos, galinčios padėti nukentėjusiems nuo seksualinės prievartos. Šalis nėra ratifikavusi ir Stambulo konvencijos, stipriai susijusios su seksualinio smurto prevencija.
Plačiau apie tai žiūrėkite:
Tačiau kalbos kalbomis – jokie realūs veiksmai neįvykdyti, dokumentai dar neįregistruoti.
„Daugiau informacijos bus, kai užregistruosime. Kada užregistruosime – kol kas nenuspręsta“, – lakonišką komentarą per savo patarėją perdavė D. Morgana ir plačiau pakomentuoti nepanoro.
Nedaugžodžiauja ir I. Pakarklytė. Jos teigimu, dabar vyksta diskusijos, o projektas derinamas su nevyriausybinėmis organizacijomis, teisininkais ir su kolegomis Seime.
„Kadangi procesas dar vyksta, matysime, kaip ta situacija atrodo iš kitų frakcijų ir tarsimės su kolegomis“, – kalbėjo ji.
Pasiteiravus, kaip sekasi ieškoti bendraminčių, I. Pakarklytė atsakė: „Tai pradedame šį procesą. Kai bus kažkokie rezultatai, būtinai informuosime“.
Ar Seimo nariai palaikytų iniciatyvą?
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė naujienų portalui tv3.lt sako, kad seksualinės prievartos ir smurto prevencija yra svarbi, tačiau, kaip tai yra įgyvendinama – kitas klausimas.
„Sunku kalbėti apie palaikymą arba nepalaikymą, kai nėra konkrečių formuluočių ir projektų“, – nurodė ji.
„Tikiuosi, kad kolegės parengs kažkokius pasiūlymus, aiškiai suformuluotus, kad ir visuomenei nekiltų kažkokių interpretacijų, dviprasmybių, iš ko kyla įvairūs juokeliai. Tema tikrai yra rimta, tikrai ne per dviprasmybes reiktų spręsti, o iš esmės“, – tvirtino ji.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) seniūnė sukritikavo koleges dėl kilusių diskusijų bangos dėl jų iniciatyvos, pabrėždama, kad problemą imtasi spręsti ne taip. Pirmiausia reikėjo užregistruoti teisės akto projektą, o tik vėliau juos pristatyti visuomenei.
„Kai matome teisės akto turinį, mes galime diskutuoti, kokią problemą norima išspręsti, o paskui tik užsiimti viešaisiais ryšiais. Šiuo atveju viskas atvirkščiai – pirmiausia viešieji ryšiai. Situacija pristatyta, o iš rimtos problemos dalis pasidarė juokeliais, nors komiškų situacijų nėra.
Bet kokiu būdu kolegės pasirinko tą problemą iškelti, manau, tikrai buvo netinkama. Kaip sako liaudis, kad iš to didelio debesies kol kas nėra projekto registruoto. Tenka tik apgailestauti. Dar pirma kadencija, gal kolegės supras, kad reikia į viską žiūrėti pakankamai rimtai“, – pabrėžė A. Norkienė.
LVŽS seniūnė sako įžvelgianti, kad tokiomis diskusijomis gali būti bandoma ir „užmaskuoti“ kitas rimtas problemas, pavyzdžiui, energetikos krizę ar verslo bankrotų išvengimą.
„Dabar mes kalbame apie „lovų reguliavimo“ reikalus arba apie Seime atnaujintus gėrimo reikalus, vynus 5 litrų taroje“, – sakė ji.
Ragina sugrįžti prie Stambulo konvencijos
Laisvės partijos frakcijos narėms prakalbus apie BK pataisas, praėjusią savaitę Žmogaus teisių centro vadovė Jūratė Juškaitė paragino Seimą skubiau grįžti prie Stambulo konvencijos ratifikavimo klausimo.
„Ratifikavus Stambulo konvenciją mes diskusijų, peštynių, neskanaus humoro ir visa kita,matyt, neišvengsime, bet dėl daugelio klausimų, įskaitant šį (seksualinio smurto prevenciją – aut. past.), mes turėtume įsipareigojimą mūsų valstybės. Ir turbūt nereikėtų įrodinėti, kad juoda yra juoda, o balta yra balta.
Tai man norėtųsi šį klausimą atgal atnešti ant stalo ir klausti tiek Seimo narių, tiek Vyriausybės, kur mes esame šioje vietoje ir ar matome šiuo klausimu tolimesnį judinimą, nes tai galėtų išspręsti daugelį problemų, kurias keliame ir su kuriomis susiduriame bent jau dalinai“, – kalbėjo J. Juškaitė.
Vis tik tuo metu į Žmogaus teisių centro vadovės raginimą sureagavusi M. Danielė paaiškino, kad yra norima seksualinio smurto problemas sprendžiant BK pataisomis, nes Stambulo konvencija „nejuda ir gali tekti laukti, kol visuomenė supras situaciją“.
Naujienų portalui tv3.lt pasiteiravus I. Pakarklytės, ar sutiktų su I. Juškaite raginimu, ji atsakė: „Mes, Laisvės partija, esame už Stambulo konvencijos ratifikavimą, tačiau, kaip matome pagal dabartinę Seimo sudėtį, kokia ji yra, tai jai to palaikymo, ko gero, ir pritrūktų. Mes matėme, kad pritrūko ir prieš tai, ir ta tema vėlgi buvo klaidinga suprasta.
Tai vėlgi reikia žiūrėti objektyviai ir realistiškai, kad taip, mes palaikome, bet ar yra palaikymas Seime – kyla klausimas. Kita vertus, kiti įstatymai, kurie yra susiję su ta sritimi, kuri yra aptariama Stambulo konvencijoje – smurtas artimoje aplinkoje, smurtas prieš moteris – tokių susijusių įstatymų buvo priimta“, – kalbėjo ji.
Jei Stambulo konvencijos klausimas grįžtų į Seimą, TS-LKD frakcijos seniūnė patvirtino, kad ji balsuotų „už“.
„Tačiau šiuo metu nėra kalbama apie tai“, – patvirtino R. Morkūnaite-Mikulėnienė.
„Ši tema yra poliarizuojanti nepelnytai. Manau, yra pasitelkiami argumentai, kurie iškraipo konvencijos esmę, turiu omenyje plačiojoje visuomenėje. Na, bet ta temperatūra yra tokia, kokia ji yra. Matysime, ar bus dar galimybių grįžti prie šio klausimo.
Aišku, pagrindiniai veiksniai dėl kovos su smurtu ir mūsų įstatyminėje bazėje yra sudėti, bet yra ir tobulintinų dalykų. Aš neatmenu įvairaus pobūdžio iniciatyvų, nors mano frakcijoje yra skirtingo požiūrio“, – nurodė ji.
