Populiarioji teatro ir kino aktorė Nijolė Narmontaitė neįsivaizduoja savo gyvenimo be aštrių pojūčių, kokių paprastai patiria kelionėse. Su savo gyvenimo draugu verslininku Pauliumi Kovu ji neseniai grįžo iš du mėnesius trukusio plaukiojimo jachta: iš Klaipėdos plaukta per Baltijos jūrą iki Švedijos, paskui Giotės kanalu. Moteris patyrė ne tik daug įspūdžių, žavėjosi vaizdais, aplankė pilis, bet ir buvo pakliuvusi į gamtos stichijos siautėjimą, o adrenalino atsargas papildė iki kitų metų.
Tokioje sudėtingoje ir ilgoje kelionėje aktorė buvo pirmą kartą, bet nuotykių jūroje ir ore yra patyrusi ir anksčiau. Pasak jos, ramų gyvenimo būdą teko pakeisti, kai bemaž prieš šešerius metus likimas ją suvedė su žmogumi, iš kurio verta pasimokyti drąsos ir ištvermės.
„Dėl mylimo žmogaus galima pakeisti ir savo pomėgius. Atrandi savyje tokių savybių, apie kurias anksčiau nesi pagalvojusi“, - sako aktorė apie „MG Baltic Media“ generalinį direktorių P.Kovą.
("News Bridgepix" nuotr.)
Visur gerai, bet ant žemės geriausia
Saulės nugairintu veidu, kiek pavargusi, bet kaip paprastai linksma ir mokanti šmaikštauti Nijolė vienoje sostinės kavinių pažėrė šūsnį gražiausių nuotraukų, o emocijos apie patirtus nuotykius buvo dar labai šviežios. „Rašiau kelionės dienoraštį, kuriame viskas nuosekliai išdėstyta, o galvoje dar netvarkingas vaizdų ir įspūdžių kaleidoskopas. Dviejų mėnesių kelionė buvo fantastiška, tačiau patikėkite - kaip man buvo gera išlipus Klaipėdoje ant žemės, kaip smagu prie automobilio vairo, koks gilus miegas savoje lovoje“, - aiškino N.Narmontaitė.
Paaiškėjo, kad pačioje kelionės pradžioje, vos pasiekus Gotlando salą, keliauninkus užklupo baisi liūtis, žaibai ir vėjas. Baisu buvo, kad neatsitrenktume į pakrantės uolas. „Kad to išvengtume, Paulius nutarė išplaukti į atvirą jūrą. Iš baimės, kad žaibas gali trenkti į mūsų jachtą, tirtėjo keliai. O naktį prieš tai sapnavau keistą sapną, kad į mane trenkė žaibas ir aš tapau aiškiaregė. Prisiminusi sapną, meldžiau Dievą: „Nereikia man tų galių, palik mane paprasta Nijole, tik neleisk trenkti žaibui į mūsų laivą“.
Tą naktį N.Narmontaitė prisimins ilgai. Pasak jos, tikriausiai tąsyk ir visos ilgos kelionės sunkumus padėjo ištverti tradicija - išpilti Neptūnui į jūrą auką - viskio ir paprašyti, kad juos globotų. O jeigu rimtai, tai Nijolė vėl stebėjosi draugo ištverme ir ramumu. Tokioje ekstremalioje situacijoje, pasak keliautojos, gali išmokti tokių dalykų, kokių kasdienybėje nepadarytum. Štai Paulius davė komandą ir Nijolė išmoko kompiuteriu surasti koordinates, kur yra jų laivas. Pamačius, tarp kokių seklumų ir uolų jie turi laviruoti, aktorę suėmė dar didesnis siaubas, tačiau ji žinojo, kad laivo vadas prityręs ir padarys viską, kad išplauktų. Beje, P.Kovui ši kelionė buvo tarsi generalinė repeticija prieš lietuvių buriuotojų rengiamą kelionę aplink pasaulį, į kurią jie leisis be moterų.
Gumine valtele prisišvartavę prie kranto keliauninkai netikėtai išgirdo du vyrus, kalbančius lietuviškai: „Tėvai, žiūrėk, pas mus atplaukė „Nekviesta meilė“. Tai pasakodama populiariame televizijos seriale vieną pagrindinių vaidmenų atliekanti aktorė kvatojosi: „Niekur nepasislėpsi. Visur sutiksi tautiečių. Ten buvo tėvas ir sūnus, nelabai seniai išvažiavę iš Lietuvos. Jie mus svetingai sutiko“.
Naktimis sapnuojasi košmarai
Tokios atostogos, pasak keliautojos, buvo atgaiva akims, veidui (nes nenaudojo jokios kosmetikos) ir, žinoma, galvai, nes visas mintis apie darbą, spektaklius ir kitokius rūpesčius išblaškė vėjas. Bet tą anksčiau aprašytą naktį patirtas stresas padarė savo. Aktorė sakė, kad visą kelionės laiką bemaž kiekvieną naktį sapnavo ir iki šiol sapnuoja košmarus. Sapnavo ir jau mirusius artimus bei pažįstamus žmones, ir gyvuosius. Mirusieji sapne jai buvo geranoriški, bet to ji negalėjo pasakyti apie gyvuosius.
Nijolė prisiminė, kaip anksčiau jai yra tekę keliauti ir plaustais, ir jachta, tik tos kelionės buvo trumpesnės. „Nemanykite, kad ir ankstesni paplaukiojimai būdavo vien tik malonumas. Kai jūra rami, vėjelis nedidelis - pasaka. Už šiuos žodžius buriuotojai mane, žinoma, pasmerks. (Juokiasi.) Matyt, man labai jau yra įstrigusi tragiška „Titaniko“ istorija, kuria domėjausi, kad taip sunku atsikratyti baimės. Laivo kajutėje ir anksčiau sunku būdavo užmigti. Saugiausia, žinoma, savoje vonioje arba prie jūros paplūdimyje, ypač kai randi vietelę, kur nėra žmonių. Žiūri į jūrą ir gėriesi“, - dalijosi patirtomis emocijomis pašnekovė.
Žvejyba - aistra iš mažens
Kalbant apie keliones, netikėtai sužinojau, kad Nijolė - aistringa žvejė. Ji dar vaikystėje žvejodavo su tėvu. Ko gero, žvejybos azartu ji užkrėtė Paulių. „Niekada nesibjaurėjau, kai reikėdavo ant kabliuko užmauti slieką, nebijojau, kad koks ešerys, kai jį paimi, gali įdurti pelekais ar dar gyva lydeka įkąsti. O žvejodama jaučiu didelį malonumą net ir tada, kai nekimba. Žiūrėdama į vandenį ir laukdama laimikio visiškai nesinervinu. Man svarbus pats žvejybos procesas, savotiškas ritualas, o ne didžiulis laimikis. Tai toks dalykas, kuris neatsibosta, nes kiekvienoje vietoje vis kitaip kimba. Kas nėra žvejojęs, tas nesupras mano emocijų“.
Kai tik atsiduria prie vandens, Nijolė ir Paulius pirmiausia, išsiaiškina kokios žuvys toje vietovėje labiausiai kimba, paskui apsižiūri, kokių žvejybos įrankių turi, ar meškerės, spiningas, valas yra tokie, kokių reikia, jeigu ko nors trūksta, apsilanko artimiausioje parduotuvėje ir nusiperka.
„Smagumėlis, kai traukėm 3 kg menkes, ešerius gaudėme ant vėžiagyvių. Labiausiai buvo gaila, kad nesugebėjome ištraukti 5 kg lydekos“, - prisiminė žvejybą pastarojoje kelionėje aktorė. Kad žvejoti iš tiesų smagu ir šia aistra nesunkiai galima užsikrėsti, abejonių neliko. Bet štai išdarinėti žuvį, sutikite, darbas ne iš maloniųjų. Pasirodo, žuvį visada valo Paulius, o Nijolė ruošia patiekalus. „Aš atsakinga, kad būtų skanu“, - šypsosi pašnekovė.
Pastarojoje kelionėje vilniečiai prisigaudė visokios žuvies, o daugiausia menkių. Prisivalgė tiek, kad kurį laiką teks padaryti pertrauką, bet tikriausiai neilgam, nes abu yra dideli jūros gėrybių mėgėjai.
Kelionėse nepripažįsta restoranų
Vienas iš poros kelionių ypatumų tas, kad juodu paprastai ruošia valgį patys. Tiksliau, tai daro Nijolė. Net ir prisišvartavę prie didesnio miesto jie neieško kavinių ar restoranų, nes jiems skaniausia tai, ką pasiruošia savo laivo virtuvėlėje. Aktorė sako, kad taip ir pigiau, ir laiko sutaupoma tam, kad aplankytų muziejus, pilis, kitas įžymybes.
Beje, Giotės kanalu keliavę vokiečių turistai, su kuriais vilniečiai susidraugavo, labai stebėjosi, kad Nijolė pati gamina. „Prikepdavau blynų ar paruošdavau ką nors skanaus iš žuvies ir, kai prisišvartuodavome kurioje nors prieplaukoje, juos pakviesdavau į mūsų laivą“, - pasakojo moteris.
Nesinori tikėti, bet Nijolė tikina, kad kelionėje ji priaugo kelis kilogramus, kai tuo metu Paulius ir viduryje plaukiojimo prisijungę draugai iš Klaipėdos numetė.
Nepagydoma liga
Nijolė kartu su Pauliumi yra keliavusi ir ketvirtos sunkumo kategorijos maršrutu Turkijos kalnų upėmis, dalyvavusi Kuršių mariose vykusioje regatoje su LNK komanda, ne kartą yra skraidžiusi ir oro balionais. Ji - azartiška ir temperamentinga moteris. Ir užsispyrusi, nes yra tikra žemaitė nuo Telšių, kieto charakterio, nepasiduodanti sunkumams ir baimėms.
Nepaisydama nuovargio, kai kurių nepatogumų, patirto streso per audrą, N.Narmontaitė žino, kad ji keliaus, skraidys oro balionais, ir nieko čia nepadarysi. Toks gyvenimo būdas jai patinka.
Ir net šioje kelionėje patirta rankos trauma, kai iš laivo išmesta virvė netikėtai jai apsuko plaštaką ir tik dėl greitos draugo reakcijos pavyko ją atpalaiduoti, jos nesuturės. „Dėkui Dievui, viskas baigėsi laimingai, bet juk ir niekur neišvykus iš Lietuvos gali kas nors atsitikti. Keliavome ir keliausime“, - sakė Nijolė, kuri su savo gyvenimo draugu yra atostogavusi Tailande, Turkijoje, po kelis kartus buvusi Ispanijoje, Italijoje bei Švedijoje, plaukiojusi laivu po Adrijos jūrą, o pirmąjį krikštą ant vandens su jachta patyrusi Kauno mariose.
Pailsėjusi kelias dienas Dzūkijoje, kurios miškuose jai patinka grybauti, pasilepinusi aromatingoje vonioje namuose, aktorė žino, kad kitais metais su Pauliumi vėl kur nors plauks. Beje, grybauti pamėgo ir Paulius. Vyras neatsisako ir grybus tvarkyti. „Čia kaip su ta žuvimi - vienas tvarko, o kitas verda, - juokiasi pašnekovė. - Pernai užkonservavau tiek grybų, kad nesuvalgėme iki šiol.
