.jpg)
Seimas nepritarė „tvarkiečių“ ilgai laukto sprendimo dėl Konstitucijos pataisos, kuri būtų leidusi partijos pirmininkui, per apkaltą pašalintam prezidentui Rolandui Paksui dalyvauti ir Seimo, ir prezidento rinkimuose.
Konstituciją siūlyta keisti, nes Europos Žmogaus Teisių Teismas daugiau nei prieš ketverius metus yra konstatavęs, kad draudimas R. Paksui iki gyvos galvos dalyvauti Seimo rinkimuose yra neproporcingas. Strasbūro teismo sprendimų įgyvendinimą prižiūrintis Europos Tarybos Ministrų komitetas pernai paragino Lietuvą priimti Konstitucijos pataisas, kurios leistų R. Paksui dalyvauti parlamento rinkimuose. Dėl galiojančio draudimo Lietuvai pritaikyta vadinamoji „sustiprintos priežiūros procedūra“.
R. Paksas negali dalyvauti prezidento ir Seimo rinkimuose nuo 2004 metų, kai per apkaltą buvo pašalintas iš prezidento pareigų.
Daugiausiai tarp Konstitucijos pataisai nepritarusiųjų buvo opozicinių Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos frakcijos narių. Vis dėlto, visų akys nukrypo į valdančiąją koaliciją: visi balsavime dalyvavę socialdemokratai ir „darbiečiai“ palaikė partijos „Tvarka ir teisingumas“ lyderiui palankias Konstitucijos pataisas, tačiau Darbo partijos atstovų balsavime dalyvavo tik 14 iš 29. Būtent likusių „darbiečių“ balsų būtų užtekę, kad pataisa būtų priimta.
Sutarė dėl paramos, bet išdavė?
Partijos „Tvarka ir teisingumas“ frakcijos Seime seniūnas Petras Gražulis portalui tv3.lt tikino, kad dar antradienio rytą tarėsi su „darbiečiais“ dėl paramos R. Paksui duris į rinkimus atverti galėjusios Konstitucijos pataisos.
„Buvo sakyta, kad parems, bet, deja, pasielgė kitaip. Aš šiandien ryte nuėjau pas juos į frakciją pakalbėti. Perdaviau Viktoro Uspaskicho (žodžius – tv3.lt), kadangi su juo gal kokius keturis kartus kalbėjau. Jis sakė, kalbės, viską darys, kad frakcija balsuotų už pataisas. Kiek tai buvo nuoširdu, sunku pasakyti. Deja, matome rezultatą“, – pasakojo P. Gražulis.
Seimo narys tikino, jog „darbiečiai“ išdavė „tvarkiečius“, taigi nuo šiol valdančiojoje koalicijoje partija „Tvarka ir teisingumas“ iš esmės bendradarbiaus su socialdemokratais.
„Tai buvo principinis mūsų klausimas, dėl kurio mus išdavė, tai su Darbo partija, be abejonės, santykiai bus labai prasti. Ašis šioje valdančiojoje koalicijos yra socialdemokratai, kurių yra ir premjeras. Jie pasielgė garbingai“, – komentavo P. Gražulis.
„Tai yra konkurencijos baimė“, – rėžė P. Gražulis, paklaustas, kodėl, Jo manymu, daugiau negu pusė „darbiečių“ nedalydavo balsavime dėl pataisos, kuri leistų R. Paskui dalyvauti Seimo ir prezidento rinkimuose.
Kaltinimus atmeta
Darbo partijos frakcijos Seime seniūnas Kęstutis Daukšys portalui tv3.lt teigė, kad frakcijoje „darbiečiams“ nebuvo nurodyta nebalsuoti dėl R. Paksui palankios Konstitucijos pataisos. Jis taip pat neigė, kad „darbiečiai“ išdavė „tvarkiečius“.
„Nutarėme balsuoti kaip kas nori. Kas norėjo, tas atėjo ir balsavo, kas nenorėjo, tas neatėjo ir nebalsavo. Jokios prievartos nebuvo“, – sakė K. Daukšys.
„Darbietis“ atmetė P. Gražulio kaltinimus, kad Darbo partijos nariai, nedalyvaudami ir neparemdami „tvarkiečių“ lyderiui duris į rinkimus galėjusios atverti pataisos, išsigando politinės konkurencijos.
„Konkurencija visą laiką yra. Jei bijai konkurencijos, neik į politiką. [...] Kiekvienas Seimo narys priėmė pats asmeniškai sprendimą pagal savo sąžinę ir supratimą“, – kalbėjo K. Daukšys.
Portalo tv3.lt kalbintas Darbo partijos pirmininkas Valentinas Mazuronis aiškino, jog jokių konkrečių susitarimų su „tvarkiečiais“ esą nebuvo, o Darbo partijos atstovai dėl Konstitucijos pataisos balsavo laisvai, be jokių nurodymų.
„Šitoje vietoje kiekvienas Seimo narys balsavo, kaip jam atrodė teisingiausiai“, – pabrėžė V. Mazuronis.
Anot jo, partijos „Tvarka ir teisingumas“ atstovų pareiškimai apie „darbiečių“ išdavystę yra grįsti emocijomis. Pats V. Mazuronis akcentavo, jog tokius klausimus, kaip R. Pakso dalyvauti rinkimuose galimybės, reikėtų spręsti ne artėjant Seimo rinkimams, o kitu metu.
„Mano nuomone, ne tik šitas Konstitucijos keitimas, bet ir Laisvės premijos skyrimas Vytautui Landsbergiui yra klausimai, yra jautrūs politiniu požiūriu, tai jų sprendimui politinėje institucijoje, o Seimas yra politinėje institucija, nėra geriausias laikas, kai jau yra prasidėjusi politinė kampanija“, – aiškino V. Mazuronis.
Pats „darbiečių“ vadovas teigė, kad atsakyti į klausimą, ar R. Paksas galėtų būti Seimo nariu ar prezidentu, turėtų atsakyti rinkėjai.
„Aš manau, kad turėtų patys žmonės, rinkėjai apsispręsti. Tai būtų logiškiausias variantas“, – sakė V. Mazuronis.
Svarstys pasitraukimą iš koalicijos?
Pats „tvarkiečių“ lyderis R. Paksas Seimo sprendimą nepritarti Konstitucijos pataisai, kuri jam leistų dalyvauti ir parlamento, ir prezidento rinkimuose, pavadino „neteisiniu, nedemokratiniu ir neteisingu“.
„Tai yra konkurencijos baimė, konkurencijos Seimo rinkimuose baimė. [...] Man gaila, kad Darbo partijos frakcija nebeklauso V. Uspaskicho. Aš su juo kalbėjau, jis prašė palaikyti šitą balsavimą, bet, matote, mūsų rinkėjai panašūs yra ir išstoti atviroje konkurencijoje neužteko valios“, – akcentavo partijos „Tvarka ir teisingumas“ lyderis, paklaustas, kodėl Seimas savo sprendimu jam neleido dalyvauti rinkimuose.
R. Paksas nenorėjo prognozuoti, kaip toliau klostytis „tvarkiečių“ ir Darbo partijos santykiai valdančiojoje koalicijoje.
„Aš turiu omeny, kad nenoriu daryti greitų sprendimų. Mes aptarsime visus variantus“, – į klausimą, ar partija „Tvarka ir teisingumas“ ketina svarstyti pasitraukimo iš koalicijos galimybę, atsakė R. Paksas.
Užsiminė apie šantažą
Partijos „Tvarka ir teisingumas“ pirmininko pavaduotojas, Seimo vicepirmininkas Kęstas Komskis portalui tv3.lt atskleidė, kad „tvarkiečiams“ pastaruoju metu dirbti su Darbo partija buvo itin nelengva. Anot politiko, partijų santykiai valdančiojoje koalicijoje dar labiau paaštrėjo, kai V. Mazuronis po konflikto su R. Paksu paliko „tvarkiečių“ gretas ir tapo Darbo partijos vadovu.
„Mes nesame patenkinti Darbo partijos veiksmais ir tais tokiais išprievartavimais dėl vienokių ar kitokių sprendimų. Tiek socialdemokratai, tiek ir mes nepatenkinti. [...] Ta situacija paaštrėjo, kad V. Mazuronis tapo Darbo partijos pirmininku. Reikia pripažinti, kad žinant Valentino charakterį, aš nė kiek nenustebau, kad buvo priimtas toks sprendimas (nepritarti pataisoms, kurios R. Paksui leistų dalyvauti rinkimuose – tv3.lt). Jis taip elgiasi. Tokia jau yra jo nuostata. Galiu pasakyti, kad Valentinas savotiškai turi kai kurias savybes, kai nepalieka neatkeršijęs žmonėms. Jeigu supyko ant kažko, tai pyksta ilgai“, – pasakojo K. Komskis.
„Jokios paslapties, kad paskutinius metus mes dirbome į tai, kad būtų pakeista Konstitucija ir savotiškai buvome to pakeitimo įkaitai, nes ne vieną kartą ir ne du tie patys Darbo partijos lyderiai yra pasakę „jei jūs nebalsuosite už tą, už tą pataisą, tai mes nepalaikysime R. Pakso klausimo“, tai aš manau, kad mes savotiškai išsilaisvinome. Tas šantažas vyko“, – tęsė „tvarkietis“.
Tiksliai įvardyti, dėl kokių konkrečiai įstatymo pataisų Darbo partija šantažavo „tvarkiečius“, K. Komskis nepanoro, tik užsiminė, jog viena jų buvo susijusi su teisiamų asmenų galimybėmis kandidatuoti rinkimuose.
