Kanadietis keliautojas ir režisierius Jamesas Cameronas tapo pirmuoju pasaulyje žmogumi, vienviečiu batiskafu nusileidusiu į giliausią Žemės vietą – Marianų įdubą Ramiajame vandenyne.
Pranešama, kad J. Cameronas sekmadienį vienviečiu batiskafu „Deepsea Challenger“ sėkmingai pasiekė Marianų įdubos dugną už maždaug 400 kilometrų nuo Guamo salos Ramiajame vandenyne. Jis tapo pirmuoju žmogumi, kuris vienas pats pasinėrė į tokią gelmę, o jo kelionė į bedugnę buvo antrasis žmogaus apsilankymas Marianų įdubos dugne po 52 metų.
J. Cameronas yra trečiasis žmogus pasaulyje, pasiekęs šią 10 898 metrų gylio vietą, praneša „Discovery News“. Panirimas truko 2 val. ir 36 min. J. Cameronas vandenyno dugne praleido maždaug 6 valandas. Gelmių tyrinėtojas mokslininkų prašymu paėmė geologinius dugno bei biologinius mėginius. Kokie konkrečiai giliavandeniai organizmai buvo paimti, neskelbiama.
Taip pat moderniausia filmavimo aparatūra aprūpintas „Deepsea Challenger“ fiksavo visą panirimo procesą ir aplinką Marianų įdubos dugne. Ekspedicijos metu nufilmuota medžiaga taps naujo J. Camerono dokumentinio filmo pagrindu, sakoma pranešime.
Ekspedicijos pabaigoje J. Cameronas išleido iš batiskafo balastą, ir beveik 12 tonų masės povandeninis laivas ėmė kilti į paviršių. Pakilimas truko kiek ilgiau nei valandą.
Po sėkmingai pasibaigusio panirimo režisierius spaudos atstovams sakė, kad būdamas dugne viena savo smegenų dalimi tarytum visą laiką jautęs milžinišką vandens slėgį. Pasak jo, jei batiskafo korpuse būtų atsiradusi bent menkiausia skylutė, jis būtų buvęs sutraiškytas per kelias sekundes. Tačiau panirimo metu keliautojas esą stengėsi apie tai negalvoti.
J. Cameronas po 52 metų pakartojo mirtinai pavojingą žygį į beveik 11 kilometrų gylyje esantį vandenyno dugną. 1960 m. Marianų įduboje buvo nusileidęs batiskafas „Triest“ su dviem tyrinėtojais – šveicaru Jacquesu Piccardu ir amerikiečiu Donu Walshu.
Iki šiol Marianų įdubą buvo pasiekę tik du žmonės, todėl ši ekspedicija ne be reikalo kartais vadinama sunkesne už skrydį į Mėnulį: jo paviršiumi vaikščiojo net 12 žmonių. Marianų įdubos dugne vandens slėgis siekia 1000 atmosferų, tai yra, maždaug 1000 kartų viršija atmosferos oro slėgį jūros lygyje. Giliavandeniai aparatai turi būti itin atsparūs, kad atlaikytų tokį slėgį. 1960 m. sausio 23 d. batiskafu „Triest“ kelionę į Marianų įdubą pradėję J.Piccardas ir D. Walshas maždaug 10 kilometrų gylyje išgirdo šaižų garsą ir pamanė, kad įtrūko batiskafo korpusas, tačiau kelionės nenutraukė ir laimingai pasiekė 10 916 metrų gylį. Tačiau, pastebėję, kad įskilo batiskafo iliuminatorių stiklai, jie vandenyno dugne išbuvo tik 20 minučių ir pradėjo kilti į viršų.
Prieš panirdamas į rekordinę gelmę J. Cameronas sėkmingai atliko parengtinius „Deepsea Challenger“ bandymus netoli Papua Naujosios Gvinėjos krantų, nusileidęs į 8 kilometrų gylį.
