Į Ebolos hemoraginės karštinės sukėlėją panašus mirtinas Marburgo virusas po 40 metų pertraukos vėl sugrįžo į Europą, skelbia „New Scientist“.
Liepos 11 d., penktadienį, Leideno miesto ligoninėje (Nyderlandai) nuo Marburgo karštinės mirė 40 metų moteris, prieš dvi savaites grįžusi iš Ugandos.
Šioje šalyje ji lankėsi olose, kur, kaip manoma, ir užsikrėtė virusu, tačiau karščiuoti pradėjo grįžusi į namus liepos 2 d. Po pirmųjų Marburgo karštinės simptomų sekė kiti – praėjus 3 dienoms atsisakė kepenys, prasidėjo kraujavimas iš įvairių organų.
Pasak „New Sciences“, pirmasis šios ligos atvejis buvo užregistruotas 1967 m. Marburgo mieste Vokietijoje. Užkratas buvo aptiktas beždžionių tyrimų laboratorijoje. Iš viso virusu užsikrėtė 31 žmogus, 7 iš jų mirė.
Nuo to laiko Marburgo karštinė pradingo iš Europos, tačiau jos protrūkių pasitaikė Pietų Afrikoje, Konge ir Angoloje. Šioje šalyje 2004 – 2005 m. nuo Marburgo karštinės mirė 355 žmonės, virusu buvo užsikrėtę 399.
Šio viruso platintojas ilgą laiką nebuvo žinomas, tačiau 2007 m. virusologai viruso genomo fragmentų aptiko olose gyvenančiuose šikšnosparniuose Rousettus aegyptiacus. Tačiau, pasak specialistų, Marburgo virusą platinti gali ir kitos šikšnosparnių rūšys, kurios nebūtinai gyvena olose.
Vaistų nuo šios ligos nėra, pacientai dažniausiai miršta nuo nukraujavimo ir svarbiausių organų veiklos sutrikimų. Afrikos šalyse nuo šios ligos mirė 80 – 90 proc. ja užsikrėtusių žmonių, 1967 m. protrūkio metu Vokietijoje – beveik 25 proc.
Nors kelios tyrėjų grupės bando sukurti vakciną nuo Marburgo karštinės, kol kas bandomieji pavyzdžiai nėra efektyvūs naudojant su žmonėmis. Vienintelis būdas apsisaugoti nuo šios ligos – vengti olų, kuriose gyvena šikšnosparniai lankantis šalyse, kuriose gresia Marburgo viruso pavojus, tarp jų Gabone, Angoloje, Konge ir Ugandoje. Užsikrėsti nuo sergančio žmogaus galima tik per artimus kontaktus.
