Ragaudama meistrų paruoštus sušius ji apgailestavo neturinti tiek žinių, kad įmantriausius gardumynus pasigamintų pati.
„Bet... šį tą tikrai žinau. Esu išmokusi kelių ypatingų receptų, kuriuos atgaivinu per didžiausias metų šventes. Jau ilgą laiką nevalgau mėsos, todėl sušiai man yra puiki alternatyva“, – patikino pašnekovė.
Anot jos, japoniško sušio neparuošite iš turimų produktų - teks paišlaidauti ir įsigyti keletą būtiniausių ingredientų, kurių turėtų užtekti keliems kartams. Tai japoniški kibūs ryžiai, tamsiai žali džiovintų jūros dumblių lakštai – nori, saldžiarūgščio skonio ryžių actas ir vasabi – aitri žalsvos spalvos pasta, gaminama iš maltos japoniško krieno šaknies. Taip pat reikės sojų padažo ir marinuoto imbiero „gari“.
„Perkant ryžius nereikėtų taupyti, nes nuo jų priklauso galutinis rezultatas. Geriausiai rinktis užsienio gamintojų produkciją – trumpagrūdžius japoniškus ryžius, kuriuos, prieš gaminant, reikia gerai perplauti, o paskui bent pusvalandį pamirkyti“, - patarė I. Budrienė.
Dažniausiai ji su šeima gamina makizushi – tai ryžių ritinėliai, įdaryti daržovėmis arba žuvimi, susukti į jūros dumblių lakštus. Į jų vidų galima dėti daug ką, bet I. Budrienė labiausiai mėgsta lašišą arba šparagus, vyras Darius – avokadus ir krevetes, o vaikai neatsispiria virtų morkų įdarui.
„Nesame dažni svečiai virtuvėje, nes turime galimybę įvairiais valgiais pasimėgauti mūsų restorane. Todėl ruošiant sušį dėl praktikos stokos ne visada viskas pavyksta sėkmingai. Ir, norint pasimėgauti japoniškais gardėsiais, tenka kreiptis į profesionalus“, - su šypsena atviravo I. Budrienė.
Be jos minėtame renginyje apsilankė ir nemenkas būrys kitų žinomų žmonių.
„Sušiai yra tai, kuo galiu mėgautis neapsunkindama savęs. Esu jų ragavus įvairiausių, tačiau šiandien dar atradau naujų skonių“, – kalbėjo dainininkė ir verslininkė Kristina Ivanova.
Ji prisipažino, jog sušiai yra puiki alternatyva norintiems be mėsos papildyti savo maisto racioną įvairiasniais ingredientais.
„Mėsą valgau retai. Gal kartą savaitėje. O kitose „srityse“ save tikrai palepinu, nes mėgstu gaminti maistą, o suktis virtuvėje man yra malonumas“, - sakė K. Ivanova.
Renginių vedėja Daiva Tamošiūnaitė pasakojo sušius atradusi jau seniai. Juos, dar būdama ketverių, pamėgo ir dukra Adelė. Dabar merginai šešiolika. „O ji sušius mėgo, paskui – nebe, o dabar vėl jiems jaučia silpnybę. Kaip, beje, ir aš. Labai mėgstu karštus sušius, tik ne visur jų galima užsisakyti“, - kalbėjo pašnekovė.
Anksčiau šeimą sušiais dažnai palepindavo buvęs D. Tamošiūnaitės uošvis, kurį ji vadina tikru jų gamybos meistru.
Verslo konsultantas Žilvinas Grigaitis – nemenkas japoniškos kultūros žinovas, kurio drabužių spintoje galima atrasti ir ne vieną šiai šaliai būdinga aksesuarą ar drabužį. Vienu jų jis buvo pasipuošęs ir „Sushi Lounge“ atidaryme.
„Šį kimono parsivežiau iš Berlyno, kur lankiausi verslo reikalais. Tokių drabužių turėjau ne vieną, bet vis juos išdovanoju“, - šypsojosi Ž. Grigaitis, pridurdamas, jog į „Sushi Lounge“ meniu įtrauktas vienas jo mėgstamas sušį, kuriam pagaminti naudojami net keli slapti ingredientai.
„Sušius galiu valgyti kibirais!“, - nestokodama geros nuotaikos sakė dizainerė Audronė Bunikienė. Tokią pat aistrą ji dar jaučia austrėms.
Garsi moteris tikino ne kartą nustebinusi aplinkinius savo apetitu – matydami itin liekną kūrėją daugelis galvoja, kad ji laikosi griežtos dietos.
„O juk iš tikro tereikia valgyti subalansuotą maistą“, - paaiškino A. Bunikienė.
Kaune, J. Gruodžio gatvėje įkūrusi minėtą restoraną, verslininkė Daiva Breivė, valdanti vieną didžiausių kelionių agentūrų tinklą Lietuvoje.
„Tai – naujas iššūkis man, kuris gimė iš noro dalintis. Daug keliauju po pasaulį, susipažįstu su skirtingomis kultūromis. O neatsiejama jų dalis yra maistas. Šįkart į mūsų šalį panorau parvežti dalelę saulėtos Japonijos“, - sakė D. Breivė.
