51-erių vyras retkarčiais išleisdavo dalį atlyginimo savaitgaliams pigiame viešbutyje, kad galėtų praleisti laiką su vaikais. Jam sunkiai sekėsi įpirkti maistą, drabužius ir vaistus – benamystę jis išgyveno beveik dešimtmetį.
Situacija pasikeitė, kai J. Lawsas užsiregistravo į Denverio bazinių pajamų projektą. Bandomoji programa leido J. Lawsui užsitikrinti laikiną butą su baldais, praleisti daugiau laiko su vaikais ir susirasti geriau apmokamą darbą.
„Buvau suabejojęs savimi: ar būsiu geras tėvas savo vaikams, nes kentėjau, – anksčiau „Business Insider“ pasakojo J. Lawsas. – Kai mane priėmė, tai pakeitė mano gyvenimą“.
Skyrė tiesiogines išmokas
Denverio bazinių pajamų bandomasis projektas, kuris pirmą kartą pradėtas vykdyti 2022 m. rudenį, buvo skirtas daugiau nei 800 benamystę patiriančių Kolorado (JAV) gyventojų, įskaitant žmones, gyvenančius automobiliuose, laikinose prieglaudose, lauke ar kitose nestacionariose gyvenamosiose vietose.
Dalyviams, tokiems kaip J. Lawsas, buvo skiriamos tiesioginės išmokos grynaisiais pinigais be jokių sąlygų, o pinigus jie galėjo išleisti viskam, ko jiems reikėjo.
Birželio 18 d. Denveris paskelbė projekto vienerių metų ataskaitą, kurioje nurodoma, kad 45 proc. dalyvių, 10 mėnesių gavę bazines pajamas, užsitikrino nuosavą namą ar butą. Jie taip pat rečiau lankėsi greitosios pagalbos skyriuje, nakvojo ligoninėje ar laikinojoje prieglaudoje ir kalėjime.
Ataskaitoje apskaičiuota, kad dėl sumažėjusio viešųjų paslaugų naudojimo miestas sutaupė 589,2 tūkst. JAV dolerių (550,4 tūkst. eurų).
Populiari skurdo mažinimo strategija
Denverio programa iš pradžių truko vienerius metus, o sausį buvo pratęsta dar šešiems mėnesiams. Dalyviai buvo suskirstyti į atsitiktinės atrankos grupes: vienai iš jų metus laiko buvo skiriama po 1 tūkst. JAV dolerių (934 eurus) per mėnesį, kitai – 6,5 tūkst. JAV dolerių (6072 eurus) iš anksto, po to – po 500 JAV dolerių (467 eurus) per mėnesį, o trečiajai – 50 JAV dolerių (47 eurus) per mėnesį kaip kontrolinei grupei.
Projektą finansavo Denverio miestas, Kolorado fondas ir anoniminis fondas, kuris dalyviams jau skyrė daugiau kaip 9,4 mln. dolerių (8,8 mln. eurų).
Bazinių pajamų programos, tokios kaip Denverio, tapo populiaria skurdo mažinimo strategija JAV miestuose. Palyginti su tradicinėmis socialinėmis paslaugomis, tokiomis kaip „Supplemental Nutrition Assistance Program“ – SNAP (angl. Papildoma paramos maistu programa) ar Medicaid (programa, suteikianti sveikatos draudimą ribotas pajamas gaunantiems žmonėms), bazinės pajamos leidžia dalyviams pinigus išleisti ten, kur jiems labiausiai reikia.
„Mūsų požiūris iš esmės skiriasi tuo, kad pradedame nuo pasitikėjimo“, – spaudos konferencijoje sakė projekto įkūrėjas ir vykdomasis direktorius Markas Donovanas.
Denverio bazinių pajamų projektas padėjo dalyviams užsitikrinti būstą ir darbą
Denverio ataskaitoje nustatyta, kad bazinės pajamos pirmiausia padėjo dalyviams susimokėti už neatidėliotinas išlaidas, pavyzdžiui, transportą, higienos reikmenis, drabužius ir maisto produktus. Daugumai šeimų taip pat buvo svarbiausia įpirkti nuolatines sąskaitas, pavyzdžiui, nuomą, sveikatos priežiūrą ar skolos įmokas. Kiekvienos mokėjimo grupės dalyviai pranešė apie didesnį finansinį stabilumą ir mažesnę priklausomybę nuo skubios finansinės pagalbos programų.
Pagrindinės pajamos suteikia mažas pajamas gaunančioms šeimoms „vienodas sąlygas“, – spaudos konferencijoje sakė dalyvių įtraukimo koordinatorius Nickas Pacheco. Jis sakė, kad piniginės išmokos taip pat padeda dalyviams gauti mokymus ir išteklius, reikalingus karjerai pradėti.
Asmenys, gavę vienkartines arba 1 tūkst. JAV dolerių (934 eurų) per mėnesį išmokas, buvo labiau linkę susirasti pastovų darbą visą darbo dieną nei prieš gaudami bazines pajamas.
„Tai laisvė, – sakė N. Pacheco. – Tai laisvė nuo skurdo ir negalėjimo pasiekti savo tikslų“.
Dalyvaujantys namų ūkiai taip pat turėjo geresnę psichinę sveikatą ir galėjo daugiau laiko praleisti su šeima ir draugais. Tėvams geriau sekėsi išlaikyti savo vaikus ir anūkus.
Šie rezultatai pakartoja pusmečio ataskaitos rezultatus, pagal kuriuos nustatyta, kad mažiau dalyvių miega gatvėje, patiria maisto stygių ir jaučiasi nesaugūs.
Vis dėlto dalyvių finansiniai rezultatai skyrėsi priklausomai nuo jų mokėjimo grupės. Dalyviai, kurie gavo vienkartinę 6,5 tūkst. JAV dolerių (6072 eurų) išmoką kartu su 500 JAV dolerių (467 eurų) per mėnesį, galėjo geriau kaupti santaupas ir imtis svarbių gyvenimo pokyčių, pavyzdžiui, pasirašyti naują nuomos sutartį ar įsigyti automobilį.
Daugelis šeimų tyrėjams pasakojo, kad pasibaigus bazinių pajamų išmokų mokėjimui nerimauja dėl sąskaitų apmokėjimo. Kai kurie nerimauja, kad gali vėl netekti būsto.
Pavyzdžiui, J. Lawsui teko grįžti prie gyvenimo automobilyje, kai nustojo mokėti įmokas.
Galimybė apmokėti sąskaitas sumažino dalyvių finansinę įtampą
Denverio dalyviai pasakojo „Business Insider“, kad bazinės pajamos buvo finansinis saugumo tinklas, kurio jiems reikėjo.
38 m. Moriah Rodriguez dirbo Denverio viešosiose mokyklose jaunimo programų kūrėja, kai ją partrenkė automobilis ir ji patyrė smegenų traumą. Ji gyveno valstybiniame būste su savo vaikais, kurie visi turi protinę negalią, ir visi netrukus buvo iškeldinti.
Ji kas mėnesį gaudavo socialinio draudimo išmokas, kurių pakako tik vaikams prižiūrėti. Gyvendama pas draugę ji sužinojo apie bandomąją programą.
M. Rodriguez pasinaudojo išmokomis, kad sutaisytų sunkvežimį, vežiotų vaikus į mokyklą ir darbą, nusipirktų naujų drabužių ir gautų visam gyvenimui skirtą valstybinio būsto taloną. Dalį pinigų ji taip pat panaudojo 400 JAV dolerių (372 eurus) nuomai, 500 JAV dolerių (465 eurus) degalams, 100 JAV dolerių (93 eurus) higienos reikmėms ir 100 JAV dolerių (93 eurus) kredito kortelės sąskaitai apmokėti. Be to, ji grįžo į mokyklą ir įgijo bendrąjį išsilavinimą.
„Programa suteikė man daugiau laiko susitelkti į išsilavinimą ir psichinę sveikatą, – kalbėdama apie savo vaikus sakė M. Rodriguez ir pridūrė, kad programos pratęsimas buvo dar vienas gelbėjimosi ratas. – Turėjau galimybę atlikti jiems tyrimus, nustatyti diagnozę ir suteikti jiems reikiamą pagalbą“.
53 metų Dia Broncucia ir 45 metų Justinas Searlsas, gaudami bazines pajamas, taip pat galėjo sau leisti įsigyti butą, naują automobilį ir psichikos sveikatos priežiūros priemones. Anksčiau jie gyveno laikinojoje prieglaudoje, bet dabar už 1,3 tūkst. JAV dolerių (1210 eurų) per mėnesį gali įsigyti studijos tipo butą, drabužių, higienos priemonių ir baldų.
Praėjusį spalį Broncucia ir Searls sakė, kad nors ir turėjo tam tikrų neaiškumų dėl savo ateities, dėl bazinių pajamų jie jautėsi daug stipresni ir mažiau įsitempę.
„Pradėję nuo nieko ir galėdami gauti vienkartinę pinigų sumą, o paskui kartą per mėnesį gauti išmokas, mes sugebėjome atsitiesti ir išlikti teisūs“, – anksčiau „Business Insider“ sakė Broncucia.
Pagrindinių pajamų bandomieji projektai gali padėti spręsti skurdo problemas
Kadangi bandomieji bazinių pajamų projektai tokiuose miestuose kaip Denveris ir toliau sėkmingai vykdomi, vietos lyderiai ir ekonominio saugumo ekspertai siekia, kad šie projektai būtų perkelti į politiką. Tokios valstijos kaip Kalifornija ir Naujoji Meksika jau siūlo bazinių pajamų programas valstijų įstatymų leidėjams.
„Šių bandomųjų projektų pamokos įsilieja į visą paramos ekosistemą, – anksčiau „Business Insider“ sakė Teri Olle, Ekonominio saugumo Kalifornijoje (Economic Security California), ne pelno siekiančios organizacijos „Ekonominio saugumo projektas“ (Economic Security Project) padalinio, direktorė. – Žmonės iš tiesų mato šių bandomųjų projektų galią ir tai, kad žmonėms duodami pinigai ir jais pasitikima“.
Denverio vadovai taip pat tikisi pratęsti miesto bazinių pajamų taikymą tretiesiems metams. Šiuo metu projektui įgyvendinti renkami milijonai dolerių, reikalingi tolesnėms pastangoms Kolorade tęsti.
Markas Donovanas sakė, kad jis atidžiai stebi bazinių pajamų programų rezultatus visoje šalyje. Jis sakė, kad tai „tikrai įdomus judėjimo metas“.
„Jei sugebame mažesnėmis sąnaudomis perkelti žmones į būstą ir iš benamystės ir pasiekti geresnių ilgalaikių rezultatų, kodėl gi nesistengtume to išplėsti ir toliau plėtoti?“ – sakė M. Donovanas.