Per islamo pasaulį nusirito neramumai dėl musulmonus įžeidžiančio filmo. Taip atsirado dar apie 20 naujų įtampos židinių.
Ir vėl rugsėjo 11-ji
Rugsėjo 11-ji – vienuoliktosios 2001 m. teroro išpuolių Niujorke metinės – šįmet pasižymėjo tuo, tądien daugelio šalių musulmonai ėmė protestuoti dėl 14 min. trukmės filmo anonso. Meniniu požiūriu menkavertė juosta įžiebė riaušs nuo Maroko iki Pakistano.
Amerikiečiai patyrė prestižo požiūriu sunkių nuostolių – Libijos mieste Bengazyje minia įsiveržė į JAV konsulatą ir nužudė Amerikos ambasadorių Johną Christopherį Stevensą. Ne vienas analitikas atkreipė dėmesį į provokacinio filmo pasirodymo tinkle mįslingas aplinkybes, taip pat į tai, kad protesto protrūkis neva buvo gerai parengtas.
Visų tų neramumų tarpinis rezultatas: JAV prezidento Baracko Obamos, Nobelio taikos premijos laureato, politika islamo kraštuose pasiekė etapą, kada amerikiečiams geriau nesirodyti gatvėse. Diplomatų saugumui garantuoti JAV pasiuntė mažus karinius dalinius į keliolika šalių.
Tramdyti riaušininkus – tai JAV diplomatus priimančių valstybių priedermė, tad maža tikimybė, kad musulmonų protestai patys savaime įžiebtų regioninį konfliktą.
Pakistanas – silpniausioji grandis
Tačiau liaudies neramumai gali destabilizuoti kai kuriuos režimus, kurie yra ir šiaip nestabilūs. Tarp tokių paminėtinas Pakistanas, turintis branduolinį ginklą.
Ši valstybė pozicionuoja save ne vien kaip JAV, bet ir kaip Kinijos sąjungininkę. Priešų ir draugų schema didžiulėje Azijos dalyje yra tokia: Kinija remia Pakistaną prieš Indiją, JAV remia Pakistaną kaip svarbų sąjungininką kare su Afganistano talibais.
Pats Pakistanas, ne itin politiškai stabili, ekonominių sunkumų patirianti valstybė, didelės krizės atveju gali susilaukti JAV ir kitų Vakarų valstybių intervencijos dėl tų pačių priežasčių, dėl kurių galima staigi intervencija Sirijoje, turinčioje cheminį ginklą.
Pakistanas turi branduolinį ginklą, ir pavojaus atveju bus daroma viskas, kad tas ginklas neatitektų talibams, „Al-Qaeda“ smogikams ir pan.
Tarptautinių įvykių kaleidoskope jau pasimiršo Kinijos perspėjimas, padarytas JAV pernai gegužę, kada kinai pareiškė amerikiečiams, jog Pakistano užpuolimas bus laikomas Kinijos puolimu. Tuo metu JAV ir Pakistano santykiai buvo smarkiai pašliję dėl amerikiečių operacijos, kurios metu žuvo Osama bin Landenas, bei nepilotuojamų lėktuvų veikimo Pakistane.
Kai kas tą kinų ultimatumą amerikiečiams įvertino kaip pirmąjį didelio masto grasinimą JAV nuo vadinamosios Berlyno krizės laikų 1958-1961 m. Kariniai ekspertai tada priminė, kad kinai turi 66 tolimo nuotolio raketas, galinčias pasiekti net JAV, 118 vidutinio nuotolio raketų ir 36 raketas povandeniniuose laivuose.
Taigi galima krizė Pakistane, kurią gali pagreitinti vis nenurimstantys protestai dėl musulmonus įžeidžiamo filmo – rimto tarptautinio konflikto prielaida. Tiesa, kol kas nėra ženklų, kad Pakistane prasidėtų dezintegracija, panaši į tai, kas vyksta Sirijoje.
Daugėja karo dingsčių ir židinių
Vieša paslaptis yra tai, kad JAV, Turkija, Izraelis, Didžioji Britanija, Prancūzija, Jordanija derina veiksmus dėl galimos intervencijos Sirijoje. Vienas iš pretekstų galėtų būti būtinybė neutralizuoti cheminį ginklą. Viešosios nuomonės ruošimu tokiai intervencijai galima laikyti žiniasklaidos pranešimus Sirijos neva išbandytas cheminio ginklo sistemas ir bandymuose dalyvavusius Irano kariškius.
Sirija anksčiau yra pareiškusi, kad gali panaudoti cheminį ginklą, jeigu bus užsienio valstybių užpulta.
Prie konflikto židinių netikėtai prisidėjo Armėnija ir Azerbaidžanas. Šių kažkada kariavusių valstybių santykiai labai pablogėjo dėl tarptautinės diplomatijos požiūriu itin keistų Azerbaidžano prezidento Ilchamo Alijevo veiksmų.
Šį rugpjūtį Vengrija grąžino Azerbaidžanui Ramilį Safarovą, kariškį, kuris 2004 m. vasarį Budapešte kirviu užkapojo armėnų karininką Gurgeną Margarianą.
I.Alijevas, prezidentas ir vyriausiasis Azerbaidžano kariuomenės vadas, amnestavo R.Safarovą, suteikė jam Azerbaidžano didvyrio vardą, paaukštino karinį laipsnį ir netgi padovanojo namą.
Armenijai tai buvo viešas tarptautinis įžeidimas. Šalis nutraukė diplomatinius santykius su Vengrija ir ėmė ruoštis su Azerbaidžanu.
Pastaruoju metu pasaulyje nuolatos žvangant ginklams, kariauti besirengianti trujulė – Amerika, Izraelis ir Iranas – tarsi sėda ant atsarginių žaidėjų suolelio ir užleidžia vietą kitiems žaidėjams. Vaizdas apgaulingas ir galbūt trumpalaikis, bet nežinia, kuris iš tų, atrodo, šalutinių žaidėjų įmes lemtingą kamuolį, po kurio sukauks sirenos ir prasidės kitas istorijos etapas.
