Dėl neįprastai sparčiai plintančio nevaisingumo reikėtų kaltinti ne tik aplinkos užterštumą ar patiriamą stresą. Priežastis gali būti kur kas rimtesnė – evoliucinės vyrų ir moterų „ginklavimosi varžybos“.
Tai, kad maždaug kas dešimta kūdikio susilaukti norinti pora susiduria su nevaisingumo problemomis, galima paaiškinti ne tik šiuolaikinio gyvenimo būdo keliamu stresu ar aplinkos užterštumu, rašo „Sciencedaily“. Tel Avivo (Izraelis) universiteto evoliucinės biologijos daktaras Orenas Hassonas tvirtina, kad vyrų ir moterų reprodukcijos organai mūsų dienomis yra įsijungę į savotiškas evoliucines „ginklavimosi varžybas“. Kad ši kova anaiptol nesibaigė, liudija jo atlikto tyrimo išvados.
Pasak O. Hassono, nevaisingų žmonių skaičius yra didesnis, nei statistiškai tikėtinas. Iki šiol evoliucija turėjo gerinti reprodukcinės sėkmės rodiklius, tačiau plintančio nevaisingumo statistika liudija, kad šioje srityje vyksta ir kažkoks kitas procesas.
Lygindamas empirinius nevaisingumo plitimo duomenis su to paties universiteto biomatematikos specialisto profesoriaus Lewio Stone‘o sudarytu matematiniu modeliu, O. Hassonas iškėlė prielaidą, kad šiuolaikinių vyrų ir moterų organizmai tapo ne reprodukcijos partneriais, o priešininkais. Šio tyrimo rezultatai paskelbti žurnale „Biological Reviews“.
Pasak mokslininko, per tūkstančius evoliucijos metų moters organizmas skatino vyro lytinių ląstelių konkurencinę kovą. Vadinamoji „supersperma“ – stipriausi ir greičiausi spermatozoidai – gaudavo atlygį, t.y. įsiskverbdavo į moters kiaušinėlį. Dėl šios priežasties, siekiant padidinti sėkmingo apvaisinimo galimybę, vyrų organizmas ėmėsi gaminti vis daugiau tokios „agresyvios“ spermos.
Tačiau tokia evoliucinė strategija susilaukė nenumatytų pasekmių, teigiama tyrimo išvadose. „Šiuo atveju būtinas subtilus balansas, ir ilgainiui vyrų ir moterų organizmai prisitaiko vienas prie kito. Kartais tokio derinimosi metu galima pastebėti didelį nevaisingumo atvejų skaičių. Ko gero būtent tuo būtų galima paaiškinti labai didelį nevaisingumo išplitimą pastaraisiais dešimtmečiais, kurio priežastys iki šiol buvo neaiškios“, - sakė daktaras O. Hassonas.
Netikėtos reprodukcijos evoliucijos pasekmės susijusios su moters kiaušinėlio apvaisinimo procesu. Pirmasis kiaušinėlį pasiekęs ir į jį prasiskverbęs spermatozoidas aktyvuoja biocheminį mechanizmą, blokuojantį kitų spermatozoidų patekimą. Tokia blokada yra būtina, nes antrasis į kiaušinėlį patekęs spermatozoidas jį pražudytų. Tačiau toks kiaušinėlio užblokavimo procesas trunka kelias minutes, o šiuolaikinių vyrų organizmų gaminama „supersperma“ per tą laiką taip pat pasiekia kiaušinėlį ir nutraukia vos prasidėjusį apvaisinimo procesą.
Savo ruožtu moters organizmas evoliucijos eigoje ėmėsi kurti įvairias apsaugos nuo tokio reiškinio, vadinamo polispermija, priemones. Kad išvengtų pražūtingų polispermijos pasekmių, moters reprodukcinis traktas išsivystė į sunkiai įveikiamų kliūčių vyrų lytinėms ląstelėms ruožą. Jį pasiekę spermatozoidai atstumiami, stabdomi, silpninami, nukreipiami ir galiausiai naikinami – taip siekiama užtikrinti, kad tik vienas spermatozoidas tam tikru metu galėtų priartėti prie kiaušinėlio, aiškina mokslininkas.
Į kiekvieną vyro reprodukcinės sistemos patobulėjimą iškart reaguoja moters organizmas. Tokios abiejų lyčių „ginklavimosi varžybos“ tampa evoliucijos ciklo, apimančio visą gyvūnų pasaulį, dalimi.
Be to, pasak O. Hassono, spermos kokybei atsiliepia ir aplinkos veiksniai, tokie kaip užterštumas ir patiriamas stresas. „Remdamasi vien tik trumparegiška natūraliąja atranka, gamta nenumatė tokių neigiamų veiksnių. Tai būdinga bet kokioms ginklavimosi varžyboms. Didesnės investicijos į naujus ginklus ir gynybos sistemas atveda prie dar didesnės rizikos ir trapesnės pusiausvyros“, - teigia mokslininkas.
Nevaisingumą gydantys specialistai esą gali padidinti sėkmingo apvaisinimo tikimybę kur kas tiksliau apskaičiuodami prie moters kiaušinėlio „paleidžiamų“ spermatozoidų kiekį.
