Žmonės vakarais miniomis traukia į klubus, restoranus, barus. Priežastis — ne kuo daugiau išgerti, o dalyvauti protų mūšiuose ar karuose. „Nemažai kūrybingų, išradingų žmonių užsikrėtė šiuo intelektualiu virusu“, — sako vienas iš intelektualaus judėjimo guru Robertas Petrauskas. Iš Didžiosios Britanijos atklydę protų karai pritraukia vis daugiau komandų, kuriasi naujos lygos.
Pradžia — Didžiojoje Britanijoje
Žurnalistas, sporto komentatorius, televizijos sporto žinių vedėjas, knygų autorius Robertas Petrauskas vienas pirmųjų mūsų šalyje pradėjo populiarinti seniai Didžiojoje Britanijoje sumanytus protų mūšius. Kai britams pabodo sėdėti bare ir gerti alų, atsirado britiškoji versija „Pop Quiz“.
„Anglijoje šis žaidimas pritraukia tūkstančius. Formulė labai paprasta ir visiems priimtina, klausimų lygis gali būti visoks, niekas neriboja amžiaus“, — pasakoja R. Petrauskas.
Dabar „Protų kovas“ su R. Petrausku galima pavadinti savotiška Lietuvos lyga. Žaidimas vyksta penkiuose šalies miestuose: Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir R. Petrausko gimtuosiuose Gargžduose.
„Protų kovos“ sulaukė milžiniško susidomėjimo — komandos suskirstytos į du divizionus. Viename varžosi po daugiau kaip dvidešimt komandų. „A“ ir „B“ divizionų kovos vyksta kas antrą penktadienį.
Siekia elitinio klubo statuso
Dalyviai susiduria su šešiais klausimų turais. Kartais jie būna teminiai — susiję su istorija, geografija ar kita sritimi. Bent po vieną žaidimo turą būna vaizdo ar garso klausimai.
Kadangi intelektualių kovų mada pasklidusi po Lietuvą, atsirado naujų idėjų, žaidimų.
„Tai gerai, nes yra žymiai blogesnių užsiėmimų vakare, — aiškina R. Petrauskas. — Protų mūšius galima organizuoti tarp klasių, rajonų ar miestų“.
Jo nuomone, žmonės, atėję į intelektualų žaidimą, jaučiasi gerai praleidę laiką. Barams gerai, nes ten renkasi žmonės, o pačiam R. Petrauskui tai įdomi veikla. Vyro siekiamybė — sukurti elitinį šio žaidimo Lietuvos klubą.
Manė, kad žaidžia tik profesoriai
Antrojo sezono žaidime jėgas išmėgino ir šiaulietis žurnalistas, futbolo klubo „Šiauliai“ atstovas spaudai Egidijus Anglickis. Su simbolinio pavadinimo komanda „Geltonai-juodi“ dalyvauja ir dabar.
„Iš pradžių mąsčiau kaip daugelis — negalėčiau atsakyti į jokį klausimą, nes ten veikiausiai renkasi profesoriai, — juokėsi E. Anglickis, — Tačiau pamačiau, kad dalyvauti gali eiliniai žmonės. Tai tarsi žaisti šachmatais. Labai smagu“.
„Geltonai-juodi“ antrojo sezono galutinėje Šiaulių įskaitoje užėmė ketvirtąją vietą. Iki prizinės pozicijos pritrūko kelių taškų. „Svarbu ne laimėti, o sužinoti ką nors naujo“, — sakė E. Anglickis.
Ėmėsi organizuoti pats
E. Anglickis, pamatęs, kad intelektualių viktorinų populiarumas Šiauliuose didžiulis, pradėjo kviesti organizatorius, kurie pasiūlytų rungtis ir kitomis dienomis. Iš pradžių surado klaipėdiečius, „Protų karus“ organizavusius uostamiestyje, bet ambicingus planus puoselėję klaipėdiečiai dėl pagrindinių darbų sustabdė veiklą Klaipėdoje ir plėtrą kituose miestuose.
E. Anglickis liko vienas, tačiau palaikomas klaipėdiečių, Šiauliuose „Protų karus“ organizuos iki Naujųjų metų. Greičiausiai intelektualių viktorinų mėgėjams ketvirtadienio vakarai bus užimti ir pirmąjį 2012 metų pusmetį.
„Organizuoti — ne vieno žmogaus darbas. Arba turi užsiimti vien šia veikla ir iš jos daugiau ar mažiau gyventi. Man tai kaip pramoga“, — sakė E. Anglickis.
Klausimų mašina nuolat įjungta
„Daug... — tiek laiko užima klausimų galvojimas, sako Robertas Petrauskas. — Klausimus galvoju skaitydamas laikraštį, žiūrėdamas televizorių, stebėdamas įvykius šalia, keliaudamas ar valgydamas“.
Jis užsisako literatūros, žurnalų, seka pasaulio įvykius. Sugalvoja pusę tokių klausimų, į kuriuos galėtų atsakyti didžioji dalis. Kiti klausimai skirti gudročiams.
„Gali sugalvoti klausimą, į kurį niekas neatsakys, bet tai neįdomu. Blogiausias klausimas tas, kurį išgirdęs neturi jokių variantų. Dar blogiau — kai atsakymas nieko nesako. Toks klausimas prastas“, — svarstė “Protų kovų“ organizatorius.
Naujas šaltinis — pačių dalyvių atsiųsti klausimai, kurie pateikiami kituose miestuose. Ar jie R. Petrauskui lengvai įveikiami? „Ne, nesu protingesnis“, — kuklinasi R. Petrauskas.
Lyderiai remiasi garbingo žaidimo principais
„Šiauliečiai — temperamentingiausi, — žaidėjus vertino Robertas Petrauskas. — Jie nepralenkiami dėl ginčų, reakcijų“.
Viena aktyviausių Šiaulių komandų — „Iš kišenės“. Ekipa dalyvauja „Protų kovose“, „Protų karuose“ ir „Protų klube“.
Komandos „Iš kišenės“ kapitono Edgaro Adomaičio žodžiais, intelektualiais žaidimais susidomėjo prieš metus — norėta vakarus praleisti turiningiau.
„Per visą dalyvavo istoriją ekipai atstovavo apie dvidešimt žmonių. Yra daug norinčių, tad registruojamės visur“, — pasakojo E. Adomaitis.
Visuose žaidimuose lyderiaujanti „Iš kišenės“ — draugų komanda, tačiau dėl muzikinių turų pasipildė „Polifonijos“ dirigentu ir įgarsintoju.
Gelžbetonio įmonėje projektų vadovu dirbantis E. Adomaitis kausimus skirsto į tris kategorijas — „žurnalų lygio“, „enciklopedinius“ ir „tokius, kurių atsakymus galima išmąstyti“. Jam labiausiai patinka pastarieji.
„Mūsų principas — sakyti viską, kas ant liežuvio. Pasakysi nesąmonę, bet galbūt kažkas ką nors pridurs. Kai kuriuos klausimus atsakėme vieninteliai Šiauliuose“, — pasakojo E. Adomaitis.
Iš pradžių į žaidimą kaip į pramogą žiūrėjusi „Iš kišenės“, remiasi garbingo žaidimo principais: „Visiems išaiškinu, kad jei bus tokio tipo klausimas, kaip, pavyzdžiui, kas yra ant kitos 20 litų banknoto pusės, mes pinigų nesitrauksime, o rašysime tai, ką žinome.“
Krizė neįveiks
E. Adomaitis mano, kad Lietuvoje intelektualių žaidimų poreikis buvo visada. Tai rodo tokio pobūdžio televizijos laidų populiarumas. „Domėtis — vienas pirmųjų žmonijos poreikių“, — sako „Iš kišenės“ kapitonas.
„Protų karų“ organizatorius E. Anglickis mano, kad intelektualios viktorinos — mados reikalas: “Kiek žmonės gali kiekvieną ketvirtadienį ar penktadienį daryti tą patį? Be to, nors pasaulyje klausimų begalė, tačiau žaidimų kūrėjai po truputį semiasi“.
R. Petrausko nuomonė — kitokia. „Tai vyksmas, kuris į Lietuvą atėjo pavėluotai, bet turės didžiulio populiarumo bangas. Jos gal nuslūgti ar padidėti, — mano „Protų kovų“ siela. — Pasaulis pasikeitė, bet žmonės, žurnalus skaitydami ir su Ipad-u, gale randa sudoku ar kryžiažodžius ir juos dėlioja. Viktorinos gali keisti savo formas, bet esmė liks ta pati. Klausimų rezervai — neišsemiami“.
Žaidimų organizatorius skatina ir finansinis interesas. Žmonės ateina pasiruošę susimokėti po penkis litus. Daugelyje miestų, kaip ir Šiauliuose, registracija dėl per didelio komandų skaičiaus nuolat stabdoma.
„Net jei būtų didelė krizė, mūsų tai nepaliestų, — mano R. Petrauskas. — Ateini, tris valandas gerai praleidi laiką, padarai smegenų jogą ir išeini sužinojęs kažką naujo“.
Giedrius VAITKEVIČIUS
