Su naujienų portalu tv3.lt Jonas (tikrasis vardas ir pavardė redakcijai žinomi, – aut. past.) pasidalijo istorija, kai pats vos netapo sukčių auka. Šia istorija vyras pasidalijo ir socialiniame tinkle „Facebook“.
„Situacija tokia, kad jau kurį laiką per vieną iš populiariausių skelbimų portalų internete bandome parduoti vieną nebereikalingą daiktą. Sulaukiau kreipimosi per „Viber“ su keletu klausimų apie tą prekę. Su žmona nusistebėjome, kad neskambina, o rašo per programėlę, bet kadangi rašo „Alina“ ir rusiškai, tai nusprendėme, kad taip yra dėl kalbos barjero. Viskas vyko labai natūraliai iki tol, kol nebuvo prieita prie apmokėjimo klausimo. Ir tada gaunu nuorodą į „DPD safe“ internetinį puslapį“, – pasakojime rašo Jonas.
„Prisipažinsiu, neskaičiau straipsnių ir vos viena ausim per žinias girdėjau apie naują sukčių schemą, kai apsimesdami DPD kurjeriais vilioja pinigus. Atkreipiu dėmesį, kad priešingai nei ankščiau buvo skelbta žiniaskaidoje, ne aš norėjau pirkti, o iš manęs turėjo pirkti. Tai atvirkštinė schema. Bet žinoma aš nepasimoviau ir net nuorodos neatsidariau. Pradėjau „temti gumą“ ir skubiai surinkau 112“, – rašo Jonas.
„Noriu pasidžiaugti, kad visi trys pareigūnai (BPC darbuotojus irgi vadinu pareigūnais, nors nežinau, koks jų statusas), su kuriais turėjau garbės kalbėti per valandą nuo mano kreipimosi, labai operatyviai ir primygtinai rekomendavo man neatlikinėti jokių veiksmų ir neteikti jokių duomenų. Bet man reikėjo iš jų ne to. Aš, norėdamas būti doras ir pilietiškas, pagelbstintis pareigūnams ginti, saugoti ir padėti, norėjau prisidėti prie sukčių medžioklės, klausiau, kokie mano veiksmai jiems padėtų, ką turiu daryti ir į ką kreiptis, kad pareigūnai spėtų užčiuopti „kitame laido gale“ esančius sukčius. Taip, suprantu, kad tai nėra kontaktinė schema ir „už rankos“ pačiupti nepavyks, bet sukčius reikia gaudyti ir virtualioje erdvėje.
Išgirdau daug, tik nieko teikiančio viltį: „čia kitas skyrius turi užsiimti“, „taip niekas nevyksta“, „tai kol jūs nenukentėjote – nėra nusikaltimo ir mes neturime, ką tirti“, „parašyta, kad jūs reikalaujate pareigūnų atvykimo (nei žodžio į tą pusę nesakiau)“, „skyrius, kuris nagrinės jūsų kreipimąsi dirbs pirmadienį ir jei turės klausimų – susisieks“.
Pareigūnai irgi žmonės, jie taip pat turi turėti savaitgalius/laisvadienius, bet jau faktas, kad ne be reikalo sukčiai parašė būtent penktadienį vakare. Man asmeniškai jau yra faktas, kad kitą savaitę bus keletas patikėjusių ir praradusių pinigus, tik tada jau numeris bus nebenaudojamas ir atsekti galus bus kur kas sunkiau, nei sekant „karštomis pėdomis“. Ar gi tikrai negalima nieko padaryti realiu laiku vykstant sukčiavimo schemai virtualioje erdvėje?“ – svarsto Jonas.
Jonas rašo, kad atsiųstos sukčių nuorodos gale buvo nurodyti skaičiai, todėl vyras nusprendė juos pakeisti.
„Pradžioje per viena, tada per dešimt, per šimtą, net per tūkstantį. Žinote ką? Radau veikiančias nuorodas nuo 12338501 iki 12343685, tai yra 5184 nuorodas su skirtingu vardu, preke ir suma. Tai reiškia, kad yra 5184 potencialios aukos. Ir kokio dydžio kompanija veikia? Juk kiekvienam reikia parašyti, paklausti, aptarti, užliuliuoti it tik tada ta nelemta nuoroda pakišti“, – stebisi Jonas.
„DPD Lietuva“ komunikacijos vadovas Tomas Vaišvila sako, kad nors nuorodų adresuose gali būti minimas įmonės pavadinimas, tačiau su jomis įmonė niekaip nėra susijusi.
„Šie veiksmai daromi imituojant siuntų savitarnos internetinę svetainę esiunta.lt ir dpd.lt. Rekomenduojame šalies gyventojams visuomet būti itin atidžiais ir įsitikinti, ar atidaromi DPD internetiniai puslapiai baigiasi galūne dpd taškas lt – jeigu baigiasi be taško, tai nėra bendrovei priklausantis puslapis, o mes niekuomet neprašytume pasidalinti savo mokėjimo kortelių duomenimis, nes internetu nesurenkame įmokų už prekes ir tokių duomenų nerenkame.
Schema tuo ir ypatinga, kad potencialiomis aukomis gali tapti ne pirkėjai, o žmonės parduodantys daiktus/prekes internetu. Taip pat prekių pardavėjai gali sulaukti skambučių, kurių metų sukčiai dažniausiai kalba rusiškai, o po skambučio atsiunčia melagingą nuorodą - jokiu būdu rekomenduojame jų neatidaryti.
Oficialios „DPD Lietuva“ svetainės yra dvi – www.dpd.lt ir siuntų savitarnos platforma yra www.esiunta.dpd.lt.
Pakliuvus į neaiškią situaciją kviečiame kreiptis oficialiais bendrovės kontaktais, šiuo atveju – [email protected], kad į situaciją būtų kuo greičiau sureaguota ir imtasi tinkamų veiksmų, kad užblokuoti tokias svetaines ir siekiant apsaugoti gyventojų pinigus.
Kaip atpažinti sukčiavimą? Sukčiai kontaktuoja per pokalbių programėles (pvz. „Viber“ arba „WhatsApp“). Pardavėjui atsiunčiama suklastoto puslapio nuoroda, kur prašoma įvesti banko kortelės numerį, kad tariamai pervestų jums lėšas. Internetinio puslapio adrese nėra esiunta.lt (esiunta taškas lt) arba esiunta.dpd.lt (esiunta taškas dpd taškas lt). Daug gramatinių ir kalbos rašybos klaidų tiek susirašinėjant, tiek ir kenkėjiškame puslapyje.
Taip pat šioje istorijoje yra nauja, kad sukčiai pasinaudojo mūsų vardu. Anksčiau sukčiai to nedarė“, – tv3.lt atsiųstame atsakyme rašo „DPD Lietuva“ komunikacijos vadovas T. Vaišvila.
Iš tiesų apie panašią sukčių schemą jau pranešė ir Lietuvos policija. Praėjusią savaitę platintame pranešime policija informavo gyventojus, kad sukčiai įsigudrino apgaudinėti ne tik siūlydami pirkti prekes, bet ir mėginant apmauti prekių pardavėjus.
„Lietuvos Kriminalinės policijos biuras, atlikęs informacijos patikrinimą dėl galimo sukčiavimo elektroninėje erdvėje, nustatė suklastotas interneto svetaines, kurių pagalba per nepilną mėnesį (nuo 2020-12-23) sukčiai iš patiklių žmonių, skelbiančių parduodant prekes, išviliojo daugiau kaip 5000 tūkst. eurų.
Sukčiai nusitaikė į portalo skelbiu.lt asmenis, parduodančius prekes.
Sukčiavimo schema:
Sukčiai su asmenimis, kurie skelbiu.lt portale įkėlė skelbimus dėl pardavinėjamų prekių, dažniausiai susisiekia per aplikacijas „Viber“, „WhatsApp“ ar elektroniniu paštu.
Sukčiai dažniausiai rašo lietuvių arba rusų kalbomis bei prisistato moteriškais vardais, populiariausi jų: Maria, Alina, Milda, Jasmina, Sandra, Katrin, Julia. Šalia vardo nurodomas lietuviškas, rumuniškas arba rusiškas telefono numeris.
Sukčiai aiškina pirksią pardavinėjamas prekes ir gali pasiūlyti apmokėjimą atlikti per neva naują skelbiu.lt funkciją bei įkelia nuorodą į vieną iš suklastotų puslapių:
www-skelbiult.site
skelbiult-safe.online
www-skelbiu.website
lt-skelbiu.xyz
skelbiultv-safe.website
esiunta-dpdlt.xyz
Paspaudus ant nuorodos atidaromas suklastotas internetinis puslapis, kuris savo išvaizda primena skelbimų portalą skelbiu.lt arba žinomų kurjerių tarnybos puslapius.
Suklastotame puslapyje matomi suklastoti duomenys, t. y. matoma informacija apie pardavinėjamą prekę ir sukčiaus-pirkėjo neva perduodami pinigai dėl dominančios prekės.
Pardavėjas, norėdamas gauti pinigus už prekę, turi įvesti savo banko kortelės duomenis: kortelės numerį, galiojimo laiką, apsaugos kodą, t. y. duomenis, neva būtinus atlikti piniginį mokėjimą. Vos tik pardavėjas įveda savo bankinės kortelės duomenis, po kelių minučių nuo jo bankinės sąskaitos būna nuskaitomos piniginės lėšos, t. y. vykdomas fišingas (ang. Phishing).
Atsargiai – sukčiai naudoja įvairias gudrybes:
Pardavėjo gali būti prašoma sutikti su neva esančiomis taisyklėmis, norint gauti pinigus už pardavinėjamą prekę.
Pardavėjui dvejojant ir nespaudžiant nuorodų, gali atsirasti net susirašinėjimas su neva puslapio administracija (online support), kuri melagingai patvirtina, kad viskas yra teisėta ir saugu“, – platintame pranešime įspėjo Lietuvos policija.
