Nors galėtų pasirodyti, kad šis nutrūktgalvis vaikinas gyvenime yra laisvas paukštis, vis dėlto Danielius kiekvieną dieną užsiima daugybę dalykų.
„Pagrindinės mano veiklos yra internetinė prekyba, marketingas, privačiai teikiu grafinio dizaino paslaugas. Taip pat kelis metus aktyviai domiuosi ir praktikuoju jogą, meditaciją ir gilinuosi į šias nuostabias sferas, kurios visu šimtu procentu pakeitė mano gyvenimą į gerą. Domiuosi fotografija, kinematografija, muzika, jos verslu, taip pat ir rūbų pramone. Turiu svajonę sukurti bei išplėtoti organinių rūbų ženklą“, – štai taip paprastai prisistato Danielius.
Tačiau kodėl vaikinas pasiryžo apibėgti Aliaską, kaip tokie iššūkiai sau pakeičia vaikino gyvenimą ir ką bėgimas suteikia žmonėms, kalbamės drauge su Danieliumi šiame interviu.
Internete visai neseniai paskelbėte apie savo svajonę, trokštate perbėgti Aliaską. Kodėl pasirinkote būtent šį kraštą?
Pasirinkau Aliaską dėl įvairių priežasčių. Galbūt net galėčiau teigti, jog Aliaska pasirinko mane, nes jaučiu keistą ir sunkiai paaiškinamą trauką tam atšiauriam ir iki galo neištyrinėtam kraštui, kuris yra labai įdomus: 1867 metais viso labo už 7,2 mln. dolerių JAV įsigijo šią žemę iš Rusijos ir nuo to laiko ji priklauso Jungtinėms Amerikos Valstijoms.
Įdomus faktas, kad Aliaską nuo Rusijos krantų skiria vos 88 kilometrai, per Barenco sąsiaurį. Mane visada žavėjo laukinė gamta, kalnai ir nuotykiai. Kone visas vaikystės vasaras praleidau Dzūkijos miškuose prie ežerų. Esu labai komunikabilus ir ekstravertiškas žmogus, tačiau vertinu būvimą vienam, tai yra dar viena priežastis kodėl noriu keliauti būtent ten.
Pats jausmas, jog bus nemažai dienų, kai aplink mane kelių šimtų kilometrų spinduliu greičiausiai nebus nei vieno žmogaus, vienu metu ir gąsdina ir tuo pačiu išlaisvina bei jaudina. Giliai viduje jaučiu, jog vėl atėjo laikas tokiu būdu kaupti vidinę patirtį ir grįžus namo, perleisti ją savo bendraminčiams.
Pasirinkote Aliaską būtent apibėgti. Ar šis pomėgis visada buvo svarbus jūsų gyvenime?
Bėgioti pradėjau dar mokykloje, galbūt devintoje ar dešimtoje klasėje. Tiesa, nebėgiodavau ištisus metus. Dažniausiai bėgiodavau tik žiemomis, pats nesuprasdamas kodėl. Žiemos turi kažką tokio nepaaiškinamai gražaus ir traukiančio. Po to lėtai tai pradėjau daryti ir vasaromis bei kitais metų laikais. Tikriausiai nebuvo konkretaus įvykio, dėl kurio būčiau susidomėjęs bėgimu. Per daug nebuvau linkęs į jokią konkrečią sporto šaką, tačiau reikėjo kažkur padėti jaunatvišką energiją. Prasibėgęs pirmus du, tris kartus supratau – atradau tai, kas man artima širdžiai.
Vieni bėgioja, nes siekia palaikyti gerą fizinę formą, kitiems tai idealiausias variantas susidėlioti mintis, o ką jums suteikia šis užsiėmimas?
Mano nuomone bėgimas nėra tik sportas, tai – gryna meditacija. Ne paslaptis, jog bėgiojant susidėlioja mintys, protas nusiramina, o kūnas džiaugiasi nuostabia sportine veikla. Seniau bėgiodamas visada klausydavausi muzikos, tačiau prieš nepilnus metus nustojau tai daryti, nes bėgimo metu pradėjau labiau akcentuoti kvėpavimą.
Pradėjau ritmingai įkvėpti ir iškvėpti, pastebėjau, jog tai kone dvigubai pagerina mano rezultatus. O kadangi kvėpuoju ritmingai, muzika dažnai pradeda ir trukdyti. Žinoma, nebent jos ritmas atitinka mano kvėpavimo ritmą.
Taigi, pakalbėkime daugiau apie kelionę į Aliaską. Papasakokite skaitytojams, kaip visus kelionės planus susidėliojote savo mintyse?
Planų dėl šios kelionės pradžios buvo ne vienas. Šį sumanymą norėjau įgyvendinti jau praeitų metų rudenio gale, buvau įsigijęs bilietus į Ameriką ir po truputį ruošiausi tam, tačiau patyriau finansinių problemų ir viskas žlugo. Gerą mėnesį nustojau ruoštis, bet toliau bėgiojau.
Laikui bėgant supratau, kad vidinis užsidegimas, tas krūtinę deginantis noras įveikti šį iššūkį niekur nedingo. Todėl vieną akimirką pagalvojau: o kodėl negaliu pabandyti paprašyti žmonių paremti manęs? Juk nieko neatsitiks, jeigu tik pabandysiu. Nepabandęs tikrai nesurinksiu reikiamos sumos, todėl neturėjau kitos išeities.
Taigi, šiai dienai, jeigu pavyks surinkti lėšas, reikiamas kelionės įgyvendinimui, ketinu išvykti ne vėliau nei kovo mėnesio gale.
Kokį atstumą ketina įveikti?
Atstumas, kurį ketinu įveikti yra apie 1500 km, nuo miesto Anchorage iki pat šiaurinio taško – Prudhoe Bay. Tačiau neseniai sužinojau, jog tam, kad patektum į Prudhoe Bay, turi gauti leidimą, todėl greičiausiai bėgsiu 10km mažiau – iki gyvenvietės Deadhorse, kurioje gyvena apie 30 žmonių.
Ketinu užtrukti ne ilgiau 60-70 dienų. Daug kas priklausys nuo oro sąlygų ir mano fizinės bei psichologinės savijautos kelionės metu. Aliaska yra šalta bei atšiauri vieta, tačiau būtent šios dvi priežastys mane ir skatina ten vykti.
O kokiais būdais ruošiatės šiam bėgimui: galbūt atliekate tam tikrus pratimus, treniruojatės pagal specialią programą ar grūdinatės kitais būdais?
Grūdinimąsi šaltyje treniruojuosi specialiai pagal Wim Hof metodą. Tai specialūs kvėpavimo pratimai, maišyti su kvėpavimo užlaikymu ir dalis praktikų atliekama šaltyje, po šaltu dušu, sniege ar eketėje, didinant kūno bei proto toleranciją šalčiui ir vidinės ugnies bei motyvacijos užkūrimą.
Taip pat pradėjau bėgioti su svoriais, kuriuos kas kelias dienas didinu ir tokiu būdu tikrinu kaip reaguoja kūnas, kojų raumenys, nugara. Testuojuosi, kuriuo paros metu mano kūnui patogiausia ir jaukiausia bėgti. Žinoma, prie viso pasiruošimo nemažai prisideda ir joga bei raumenų tempimo pratimai.
Už tai turėčiau būti dėkingas Kaune įsikūrusiai „Jogos Akademijai“ ir jos komandai, su kuria bent 2-3 kartus per savaite praktikuoju įvairius pratimus vidinės koncentracijos tobulinimui, nusiraminimui, minčių susidėliojimui ir tinkamam pasiruošimui ateinančiam iššūkiui.
Koks jūsų pagrindinis šio bėgimo tikslas?
Vienas iš pagrindinių tikslų, kodėl tai darau yra akistata su savimi ir savo vidinių bei išorinių baimių nugalėjimas. Noriu augti ir tobulėti visais gyvenimo aspektais ir parodyti žmonėms, jog visiškai nesvarbu ką sako kiti, nesvarbu, jog galbūt nėra pačių tinkamiausių sąlygų, nesvarbu ar tai sunku ar beprotiška – jeigu yra stiprus vidinis noras bet kokiam tikslui, tereikia sukoncentruoti visą savo dėmesį į jį, ruoštis, treniruotis, būti akyliam ir išsinagrinėti savo tikslą 110 proc. Tokiu atveju nebus nieko neįmanomo.
Vaizdo įraše minėjote, kad jums reikia ir aplinkinių pagalbos – kokių daiktų jums prireiktų, ar maždaug skaičiavote, kiek šis iššūkis jums kainuotų?
Aplinkinių pagalba šiuo metu yra reikalingiausias dalykas. Be jos nebus ir šio iššūkio. Visai kelionei, įskaitant bilietus, pirmyn ir atgal, visą įrangą, kurios prireiks kelionės metu – prireiktų apie 4 tūkst. eurų. Tačiau jau pasakiau sau ir draugams, vyksiu net jeigu ir surinksiu pusę šios sumos. Negaliu laukti kitų metų ar kitos tinkamos progos.
Daiktus, būtinus šiam iššūkiui esu surašęs savo GoFundMe platformos paskyroje, kur galima tiesiogiai prisidėti prie mano svajonės įgyvendinimo. O jeigu kyla kokių nors klausimų, visada galima man parašyti privačiai per feisbuką ar bet kur kitur – visada mielai atrašau į bet kokius klausimus.
Bėgimas Aliaskoje – tai ne pirmasis jūsų iššūkis, mestas sau. Anksčiau taip pat esate vienas keliavęs Amerikoje longboard‘o pagalba. Ką šis nuotykis davė asmeniškai jums?
Apie kelione per Ameriką longboard'u galėčiau labai išsiplėsti, ką dažniausiai ir mėgstu daryti, kadangi, kaip ir minėjau esu komunikabilus žmogus bei noriai dalinuosi savo potyriais ir mielai išklausau kitų. Apie tą kelionę, kurią įvykdžiau prieš kelis metus rašau knygą, ten ir sudėsiu visus asmeninius potyrius, kurių buvo tikrai nemažai. Tačiau konkrečios datos, kada knyga išvys dienos šviesą – dar nėra.
Taigi, jeigu glaustai, kelionė per Ameriką su longboard'u man davė vienas didžiausių gyvenimiškų pamokų, išmokau būti vienas ir gyventi beveik nuo nieko nepriklausomas, kitą vertus – suvokiau kaip svarbu yra dalintis tiek geromis, tiek neigiamomis emocijomis bei potyriais su mus supančiais žmonėmis, nes tikra laimė egzistuoja tik tada, kai ja dalinimasi.
Kaip į tokius jūsų iššūkius sau žiūri aplinkiniai, artimieji? Ar sulaukiate didelio palaikymo?
Akivaizdu, jog nuomonių gaunu įvairių, ir tai yra visiškai normalu. Kai keliavau longboard'u per Ameriką, prieš pradedant kelionę niekam apie tai neprasitariau, todėl išvengiau kritikos ir kitų dalykų. Tačiau šį kartą viskas kitaip. Kadangi renku lėšas kelionės įgyvendinimui, turiu būti užtikrintas, jog žinia apie tai pasklistų kuo plačiau, nors iš kitos pusės veikia ir žmogiškasis faktorius – nesinori per daug afišuotis ir rėkti žmonėms po langais apie savo sumanymus. Man labiau norisi susikoncentruoti ir įveikti savo tikslą. Tačiau šiuo atveju jaučiu, jog turiu sukombinuoti abu šiuos dalykus.
Prisidėti prie Danieliaus svajonės galite, paspaudę šią nuorodą arba: Danielius Narauskas, banko sąskaita: LT52 3920 0100 2537 4928
