Olandijos vyriausybė su nerimu laukia kitą savaitę viešumoje pasirodysiančio radikalaus dešiniųjų politiko sukurto filmo, nukreipto prieš musulmonus. Politikas grasina, jog filme Koranas bus plėšomas ir kitaip niekinamas. Valdžios atstovai baiminasi, kad premjera gali išprovokuoti smurtinius protestus, rašo „The Guardian“.
Ministrų kabinetas ir kiti valdžios pareigūnai bijo, jog gali pasikartoti neramumai, kilę prieš 2 m., kai Danijos laikraščio išspausdintos pranašo Mahometo karikatūros sukėlė aršią pasaulio musulmonų reakciją. Todėl pastaruoju metu buvo surengta krizinių pasitarimų serija, o specialiosioms tarnyboms liepta pasirūpinti saugumo planais. Vyriausybė paprašė Olandijos piliečių visame pasaulyje registruotis ambasadose, o miestų merams nurodyta ruoštis galimiems neramumams.
Geertas Wildersas, vienas iš devynių ekstremistinės „Laisvės“ partijos narių 150 vietų žemuosiuose parlamento rūmuose, pažadėjo, kad jo filmas bus rodomas televizijoje ir internetu nepaisant kilsiančio spaudimo. Anot politiko, filmas atskleis Koraną kaip įkvėpimo šaltinį netolerancijai, žudymui ir terorui.
Olandų diplomatai jau dabar stengiasi išvengti tarptautinės reakcijos. „Sunku nuspėti filmo turinį, tačiau nuomonės laisvė nesuteikia teisės įžeidinėti“, - sakė užsienio reikalų ministras, šią savaitę aplankęs Madridą, kur vyksta Civilizacijų aljanso forumas. Vienas pagrindinių šio forumo tikslų - mažinti įtampą tarp islamiškojo ir Vakarų pasaulio. Tuo tarpu Amsterdame, Roterdame ir kituose dideles musulmonų bendruomenes turinčiuose miestuose, imamai teigia turintys raminti augantį pyktį.
Valdžios atstovai tikisi, jog nei vienas iš pagrindinių kanalų minėto filmo nerodys. Nors vienas valstybės finansuojamas transliuotojas iš pradžių sutiko rodyti G. Wilderso kūrinį, tačiau vėliau persigalvojo. „Filmo transliacija visuomeniniu kanalu gali suformuoti nuomonę, kad vyriausybė remia šį projektą“, - tvirtino vidaus reikalų ministerijos atstovas spaudai.
Tikimasi, jog į demonstracijas gali susirinkti ne tik pasipiktinę musulmonai, bet ir G. Wilderso rėmėjai ar jam oponuojantys kairieji. Grupuotės, pasivadinusios „Stabdykite Europos islamizaciją“, nariai paskelbė planuojantys kelionę į Amsterdamą. „Geertas Wildersas yra žmonių išrinktas politikas, susukęs filmą. Dėl to dabar jis yra saugomas ginkluotos apsaugos ir tai yra nepakenčiama. Tai – žodžio laisvės reikalas“, - sakė Stephenas Gashas, minėtos grupuotės narys iš Didžiosios Britanijos.
Kaip rašo „The Guardian“, 2004 m. lapkritį olandų visuomenę sukrėtė ir neramumus išprovokavo kino režisieriaus Theo Van Gogho nužudymas. Kontraversiškąjį T. Van Goghą nušovė ir subadė paauglys iš marokiečių šeimos. Žudikas vėliau prisipažino, jog tai padarė keršydamas už režisieriaus filmą apie Islamą ir smurtą prieš moteris musulmonų šeimose, sukurtą su Somalyje gimusia politike ir islamo kritike Ayaan Hirsi Ali. Filmo kadruose matyti Korano eilutės šydu prisidengusios nuogos moters fone.
Po T. Van Gogho į Vašingtoną gyventi persikėlusi Ayaan Hirsi Ali praėjusią savaitę sukritikavo naująjį G. Wilderso filmą kaip provokaciją. Ji paragino didžiąsias partijas atnaujinti debatus dėl imigracijos, kuri, „užuot atvėrusi erdves ekstremistams, suskaldė olandų visuomenę“.
Ayaan Hirsi Ali antrino ir kairįjį sparną atstovaujantis Amsterdamo meras Jobas Cohenas, paskatinęs rengti debatus tam, kad būtų išgirsti ir nuosaikieji politikai.
Praėjusią savaitę per vizitą Europos Parlamente Strasbūre didysis Sirijos muftijus Ahmadas Badras al-Din Hassounas sakė, jog kadrai su Koraną plėšančiu ir deginančiu G. Wildersu reikš tai, kad politikas kursto karus ir kraujo liejimą. „Olandų žmonės turi atsakomybę sustabdyti jį“, - tvirtino dvasininkas.
G. Wildersas apie savo planus paskelbė dar praėjusį lapkritį, žadėdamas, jog jo filmas atskleis smurtinius ir fašistinius musulmonų tikėjimo elementus. Kontraversiškojo politiko pastabos apie islamą nuo to laiko vis radikalėjo. Vasarį jis pareiškė, jog Olandijoje norintys pasilikti musulmonai turėtų perplėšti Koraną pusiau ir jį išmesti. Tuomet parlamentui G. Wildersas pasiūlė uždrausti Koraną ir Hitlerio „Mein Kampf“. Šis siūlymas susilaukė griežtos kritikos ir netrukus buvo atmestas.
