Dešimt kartų už vagystes, plėšimus ir kitokius nusikaltimus teistas marijampolietis Edvinas Beniulis (28 m.) dabar 11-ojo teistumo sulaukė jam netikėtai – už seną, 2006-aisiais, įvykdytą plėšimą, kuris tuokart buvo neįrodytas.
Skirtingi požiūriai
Pirmą kartą vagišius E. Beniulis buvo nuteistas, kai jam buvo vos 15 metų. Nuo tada šis 9 klases baigęs marijampolietis – teismų nuosprendžių „kolekcionierius“. Kaip rodo jo teistumų sąrašas, E. Beniulis nenusikalsdavo tik tada, kai būdavo įkalintas. O 2004-ieji metai „kolekcionieriui“ išvis buvo rekordiniai – jam apkaltinamuosius nuosprendžius gimtosios Marijampolės teismas skelbė net 4 kartus.
Vėl laisvėje atsidūręs bedarbis vagišius netrukus grįžo prie savo „amato“. 2006-ųjų balandžio 21-osios rytą jis su dviem bendrais apiplėšė vienos verslo įmonės Marijampolėje vadovą Juozą S.
Įdomu, kad iškart po įvykdyto apiplėšimo E. Beniulis buvo ir atpažintas, ir sulaikytas, ir suimtas, tačiau po kiek laiko tyrimas buvo nutrauktas paskelbus, kad pritrūko šio marijampoliečio kaltės įrodymų, tad bylos į teismą perduoti negalima.
Visai kitaip į tuokart surinktus plėšimo tyrimo duomenis lygiai prieš metus pažvelgė Kauno apygardos prokuratūros prokurorai, kai E. Beniulis buvo įkliuvęs dėl naujo nusikaltimo, ir štai dabar teismų nuosprendžių „kolekcionierius“ jau vėl papildęs savo nemenką „kolekciją“. Dar reikia pridurti, kad per tą laiką, kai E. Beniulis buvo „pražiūrėtas“, jis tradiciškai vykdė naujus nusikaltimus ir sulaukė 4 naujų teismo nuosprendžių. Tad galima teigti, kad naujų nusikaltimų būtų nepadaręs, jeigu laiku būtų nuteistas už 2006 metais įvykdytą plėšimą.
Įžūlus išpuolis
Už šį plėšimą E. Beniulis už grotų atsidūrė pernai lapkritį, kai Kauno prokurorai atidžiau „parevizavo“ tuokart dar neatskleisto 2006-ųjų plėšimo tyrimo duomenis. Suimtasis, kaip ir prieš 6-7 metus, tikino esąs nekaltas, tačiau ir apiplėštas verslininkas Juozas S., ir liudytojai tikino priešingai.
Plėšikų išpuolio Juozas S., spalvotųjų metalų supirktuvės savininkas, tuokart sulaukė ankstų rytą, kai atvyko į savo darbo vietą. Verslininkas į darbą atsivežė 20 200 litų, kuriuos išvakarėse ir rytą buvo pasiėmęs iš bankomato, nes reikėjo įmonės veiklai. Gali būti, kad vyras buvo sekamas. Vos tik jis savo kabinete išjungė signalizaciją, pradėdamas naują darbo dieną, į patalpą įėjo 2 tamsiai apsirengę jaunuoliai su kepurėmis ant galvų, puolė prie Juozo S., pargriovė jį ant grindų ir pareikalavo pinigų. Vienas jų turėjo rankoje peilį, grasino juo, rankas už nugaros apvyniojo atsinešta lipniąja juosta. Užpuolikas kalbėjo rusiškai – grasino papjauti. Netrukus ir burną apvyniojo lipniąja juosta.
Tuo metu kitas bendrininkas – tai yra E. Beniulis – stovėjo prie durų. Jam rusakalbis numetė iš verslininko atimtą rankinę. Kadangi rankinės užraktą buvo galima įveikti tik žinant kodą, E. Beniulis ją skubiai išplėšė ir išėmė visus pinigus. Abu plėšikai su grobiu išbėgo.
Gaudynės kaip filme
Plėšikams pavyko sėkmingai išplėšti pinigus, tačiau išbėgdami jie „apsišvietė“ – sutiko ankstyvą įmonės klientą Juozą J., supirktuvės savininko pažįstamąjį. Šis, užėjęs pas verslininką, rado jį beišsilaisvinantį iš lipnių pančių. Juozas S. iškart pasakė ką tik tapęs banditų auka, ir abu vyrai, šokę į savo mašinas, puolė paskui plėšikus, nes spėjo pamatyti, kad grobikai skubiai įsėdo į automobilį „Opel Senator“ ir nukūrė.
Verslininkas tuoj pametė sprukusį automobilį iš savo akiračio, o į pagalbą šokęs Juozas J. kurį laiką persekiojo „opelį“ – iš paskos važiavo gatvėmis, sukinėjo į šonus, į kiemus, kol privažiavo akligatvį. Juozas J. aiškiai matė, kaip 3 jaunuoliai šoko iš savo „opelio“ ir išsilakstė į skirtingas puses, tad apsisuko ir vėl išvažiavo į gatvę vytis. Vydamasis netrukus pastebėjo vieną bėglį – E. Beniulį – ir kliudė jį savo automobiliu. Kaip tik tuo metu pro šalį ėjęs vyras pasirodė esąs supratingas, tad partrenktą bėglį sučiupo ir laikė. O Juozas J., pamatęs, kad bėglys laikomas, ir tikėdamasis, jog tuoj atvyks policijos ekipažas, automobiliu nuvažiavo ieškoti kitų bėglių.
Tačiau kai neberadęs Juozas J. grįžo į E. Beniulio sulaikymo vietą, joje nebebuvo nei sulaikytojo, nei supratingojo pagalbininko. Šis, pasirodo, per ilgai nesulaukė nei Juozo J., nei policininkų, o sulaikytasis jam pasakė, kad sučiuptas „per klaidą“, tad vaikiną ir paleido.
Atpildas – tik vienam
Vėliau, kai E. Beniulis netrukus vis dėlto buvo sulaikytas, nes ir nukentėjęs verslininkas, ir jo pagalbininkas Juozas J. policijoje iš teistų asmenų nuotraukų atpažino šį blogietį, tas neabejingas pilietis buvo nustatytas ir surastas – jis taip pat patvirtino, kad tą rytą rankose laikė, bet tuoj paleido būtent E. Beniulį, mašinos partrenktą bėglį.
Maža to, ant akligatvyje plėšikų palikto automobilio „Opel Senator“ lango ir durelių pareigūnai aptiko aiškius 4 pirštų atspaudus, kurie, kaip netrukus įvertino ekspertai, buvo daugybę kartų teisto E. Beniulio. Tačiau šis savo kaltę kategoriškai neigė: tikino nebuvęs metalo supirktuvėje, o jo pirštų atspaudai neva nepažįstamųjų „opelyje“ galėję likti tada, kai išvakarėse jis visai atsitiktinai buvęs pavėžėtas būtent tuo automobiliu kaip pakeleivis. Taip pat E. Beniulis tvirtino negalįs paaiškinti, kodėl „opelio“ valstybiniai numeriai lipniąja juosta buvo užklijuoti kitais, kodėl automobilyje buvo juoda kepurė, lipniosios juostos ritinys, juoda pirštinė, racija, lenktinis peilis...
Kadangi ir po 3 savaites tuokart trukusio suėmimo E. Beniulis kategoriškai įtikinėjo esąs niekuo dėtas ir visus įkalčius vadino tik atsitiktinumais, tai policijos tyrėjams vadovavę Marijampolės prokurorai nutarė ikiteisminį tyrimą nutraukti. Greičiausiai todėl, kad tuo laiku, kaip dabar teigė „Akistatos“ šaltiniai, dauguma prokurorų dirbo baimindamiesi į teismą perduoti bylą, kurioje įrodymai būdavo nelabai tvirti.
O dabar tų baimių jau nebelikę, dominuoja kiek kitoks požiūris, ir savo darbą padarę policininkai ir prokurorai lengvesne ranka perduoda bylas į teismą – esą tegul teismas sprendžia, ar tie įrodymai pagrįsti. Taigi šitaip dabar teisme atsidūrė senoji verslininko Juozo S. apiplėšimo byla, nors naujų įrodymų joje nebeatsirado.
Marijampolės teismui pakako byloje visko, kad būtų pripažinta E. Beniulio kaltė. O viską, dėl ko teisiamasis ginčijo, teismas įvertino tik kaip siekį išvengti atsakomybės ir paskyrė verslininko Juozo S. skriaudikui 5 metus nelaisvės. Bausmę nuteistasis jau atlieka, o šis teismo nuosprendis dar gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui.
Nuosprendžiu nurodyta ir atlyginti verslininkui turtinę žalą – atiduoti visus tuokart pagrobtus pinigus. Šią bėdą E. Beniulis galėtų dalintis su savo bendrininkais, bet šie kol kas nenuteisti, tyrimai jų atžvilgiu išskirti į atskirus.
Irena ZUBRICKIENĖ
