Ten „auksinė žuvelė“ pelnė vieną aukso medalį 50 metrų krūtine rungtyje, 100 metrų krūtine distancijoje antru rezultatu pateko į finalą, tačiau jame nepasirodė.
Vėliau buvo išplatinta informacija, kad Rūta susirgo ir išvyko tikrintis sveikatą į Kauną.
100 metrų krūtine R. Meilutytė nuplaukė per 1:14,86 min., tuo tarpu geriausias pasaulio rezultatas šiais metais – 1:04,82 min. Tad skirtumas – net 10 sekundžių.
Nors pati plaukikė žadėjo, kad žiniasklaidai savo pasirodymą pakomentuos po paskutinio starto, tačiau išėjo taip, kad prieš kameras teko stoti Lietuvos plaukimo federacijos prezidentui Emiliui Vaitkaičiui.
– Kokios naujosios žinios apie Rūtos Meilutytės sveikatą?
– Naujausių žinių aš neturiu. Išvažiuodamas į varžybas su treneriu kalbėjau, tai jie buvo kelyje pas medikus. Paprastam žmogui tai yra paprasta sloga ar peršalimas, bet, siekiant rezultato, tų pašalinių trukdžių turi nebūti. Geriau apsidrausti, artėja svarbesnis startas.
– Kokią įtaką Rūtos negalavimai gali turėti pasaulio čempionate?
– Sunku pasakyti, reikia sulaukti galutinių išvadų: kiek tai rimta, kada tai pasibaigs. Pasaulio čempionatas prasideda liepos 23-ią, ji startuos 24-tą. Dar 20 dienų, tai didelės įtakos, manau, neturės.
– Lietuvos čempionatas turėjo parodyti Rūtos galimybes pasaulio čempionate. Galima sakyti, kad nesužinojome, koks yra jos greitis?
– Taip, informacijos trūko. Ne tik mums, bet ir treneriui, nes jis planuoja treniruotes, jam ta informacija buvo reikalingiausia. Nesužinojom.
– Šis sezonas Rūtai – banguotas, o rezultatai – neįprastai žemi. Ar nėra nerimo dėl to?
– Yra nerimo. Galbūt reikia pamiršti tuos 2013, 2014 ir 2012 metus. Kiekvieną kartą sportininkas varžosi šią dieną. Stipriausias nėra jis amžinai. Laikas keičiasi, gyvenimas eina, forma taip pat keičiasi.
– Ar federacija turi visišką pasitikėjimą Rūtos treneriu Pauliumi Andrijausku?
– Net nežinau, kaip atsakyti. Nežinau, kaip tą pasitikėjimą atsakyti. Reikia sulaukti sezono pabaigos ir tada viską apibendrinti.
– Kokie tikslai yra keliami plaukikams pasaulio čempionate?
– Po olimpinių žaidynių pasirengimas vyksta keturmečiu ciklu. Pirmi metai būna bandymų ir eksperimentų laikas. Tikslai keliami Tokijo žaidynėms, o visos kitos varžybos – kaip galima geriau. Konkrečių tikslų jiems negalime iškelti.
