Keliolikai namų pavyko sutaupyti net 70 proc. šilumos energijos
Prasidėjus atsinaujinimo procesui visada trūksta žinių ir ne visi gyventojai gali įvertinti būsimą poveikį. Pasak A. Valatkos, lūžis įvyksta po pirmųjų renovuotų namų mieste. „Šiuo metu gyventojų nuomonė kardinaliai pasikeitusi. Jie pamatė, kad visos dirbusios įmonės darbus atlikdavo laiku ir be nesusipratimų, o sumažėjusios šildymo kainos buvo dar svaresnis argumentas. Gyventojams nebereikia aiškinti, kiek kainuos projektas ir kam jis reikalingas. Jie tik klausia, kada renovacija prasidės jų name“, – pasakoja direktorius.
Gausus palaikymas atsinaujinimui leido Prienams pasiekti puikių rezultatų. Iš 86 daugiabučių jau renovuoti 34 namai, o šiais metais prie renovacijos starto linijos norėtų atsistoti dar 10 daugiabučių. Net 12 namų pasiekė labai įspūdingą, net 70 procentų energijos sutaupymą. A. Valatka viliasi, kad atsinaujinimo tempai nesumažės ir greitai miestelyje dauguma žmonių nebešals, nes po renovacijos gyvens aukštos energetinės B klasės daugiabučiuose.
„Šį kartą visi 10 projektų buvo patvirtinti didesne nei 70 proc. gyventojų balsų dauguma. Nors prieniškių pajamos nėra didelės, tačiau jie pasirenka brangesnius renovacijos paketus, į kuriuos įeina vėdinami fasadai, individuali šilumos apskaita, kuri leidžia kiekvienam reguliuoti šildymo stiprumą, taip pat rūsiuose sutvarkome karšto bei šalto vandens tiekimą. Naujose paraiškose įtraukėme ir elektros instaliacijos ir laiptinių tvarkymą“, – vardina gyventojų pasirenkamus darbus pašnekovas.
Šildymo kainos sumažėjo kartais
Visi pokyčiai atsiliepia gyventojų kišenėms. Štai dviejų skirtingų daugiabučių gyventojai Aušra Žiurauskaitė ir Rimas Stadalius liudija apie drastiškai sumažėjusias sąskaitas po renovacijos. Moteris nurodo, kad anksčiau gyvendavo šaltyje ir sumokėdavo dvigubai daugiau nei dabar, o R. Stadaliui situacija pasikeitė dar labiau.
„Gyvenu sename, 1967 metų statybos, name. Šildymas būdavo didžiausia problema: už 46 kv. m. butą mokėdavome po 200 eurų. Dabar kaina – 12-15 eurų, tad skirtumas akivaizdus. Kadangi galima patiems pasireguliuoti, net ir stipriai kaitindamas namus sumokėsi daugiausia 22 eurus. Be finansinės dalies labiausiai džiaugiuosi sutvirtintu balkonu. Ar galite patikėti, kad gyvenant prie centrinės gatvės gali nesigirdėti automobilių ūžimo?“, – stebisi pasikeitimais vyriškis.
A. Valatka be gyventojų išvardintų privalumų išskiria ir padidėjusį butų patrauklumą pirkėjams. „Kai tik pradėjome renovaciją 2014-2015 metais, pirmieji išpirkti butai buvo būtent renovuoti. Ir dabar iš susidomėjusių sulaukiu skambučių su klausimais, ar namas renovuotas, kokios investicijos į jį įdėtos. Manau, kad atnaujintų butų vertė išauga apie 20-30 procentų“, – svarsto A. Valatka.
Vien valdžios iniciatyvos neužtenka
Pašnekovai sutaria, kad gyventojų įsitraukimas renovacijos sklandumui yra itin svarbus. A. Valatka pabrėžia, kad iš projektus rengiančių įstaigų pusės turi būti stengiamasi viešinti kuo daugiau informacijos ir diskutuoti su gyventojais. Jei atsiranda pageidavimų, galima ir asmeniškai paštu atsiųsti projektų detales bei planus. Nebendraujant su žmonėmis galima sukelti įtarumą ir nesusipratimus, kurie apskritai sustabdys projektų įgyvendinimą.
Daugiabučio gyventojas R. Stadalius džiaugiasi, kad jo namui pasisekė, nes iškart pavyko rasti sutarimą ir bendrą viziją su kaimynais bei kitais renovacijos dalyviais. „Turėjau aktyvių kaimynų ir beveik nebuvo nesutinkančių. Savo kailiu patyrėme, ką reiškia prastai šildomas namas, tad abejonių dėl renovacijos nekilo. Apie delsimą ir priešinimąsi nė kalbos nėra – patariu visiems renovuotis ir nieko nelaukti“, – sako prieniškis.
